Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Operacija. „Vasario 7 d. bus 19 metų, kai man operuotas stuburas“, – skaičiuoja Birutė, sporto salėje kilnojanti svarmenis, atliekanti kitus intensyvius pratimus. (Autorės nuotr.)
Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt
„Pažiūrėk į mane – ar aš nelaiminga?“ – šypsodamasi klausia Birutė Katauskaitė, pavasarį švęsianti 65 metų jubiliejų. Už savo laimę ji dėkinga sportui, kuris išvaikė niūrias mintis, baimes ir apsaugojo nuo neįgaliojo vežimėlio. Birutė į sporto klubą vaikšto keturis kartus per savaitę.
„Virtuvė – ne man“
Interviu su B. Katauskaite išskirtinis: mano klausimų ji negirdi, tačiau puikiai skaito iš lūpų. Atsako pati – linksmais, sklandžiais sakiniais. Birutė gimė girdėdama tik viena ausimi, tačiau ir toji vaikystėje nustojo gaudyti garsus.
Dar, kaip pati sako, gimė berniokiška – nuo mažens rūpėjo vyriški užsiėmimai. Kai vasaromis Šiaulius iškeisdavo į kaimą, ten su mielu noru imdavosi pačių sunkiausių darbų: kapodavo malkas, kraudavo šieną. „Buvau stipri, tvirta. Virtuvė, namai – ne man. Juos mano broliukai blizgindavo“, – merkia akį Birutė.
Nepaisant jėgos, šiaulietė prisipažįsta, kad visų ir visko bijojo. Toji baimė užkirto kelią siekti jaunystės svajonės – tapti sportininke. Šiam pasirinkimui nepritarė ir Birutės šeima. „Sakė, juk tu mergaitė...“ – prisimena ji.
Sportas tapo laisvalaikiu: Birutė dalyvaudavo nebyliųjų orientacinėse varžybose, su neįgaliaisiais žaidė tinklinį, stūmė rutulį. Namuose tuos laikus primena taurės ir diplomai.
img-7255.JPG
Po stuburo operacijos – į sporto klubą
Įkopusi į septintą dešimtį, B. Katauskaitė nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be sporto. Į jį pastūmėjo ne tik neišpildyta svajonė, bet ir liga.
„Vasario 7 d. bus 19 metų, kai man operuotas stuburas“, – skaičiuoja Birutė, sporto salėje kilnojanti svarmenis, atliekanti kitus intensyvius pratimus.
O anuomet perspektyva buvo nekokia – gydytojai dėl stuburo išvaržų prognozavo neįgaliojo vežimėlį. B. Katauskaitė pasakoja, kad traumų patyrė, prižiūrėdama mylimą tetą, kuri buvo paralyžiuota, reikėdavo ją kilnoti. Maža to, Birutė daugiau nei 20 metų dirbo apželdinimo įmonėje. Miške pjaudavo medžius, raudavo kelmus, su šakėmis pakraudavo ir iškraudavo sunkvežimius bei atlikdavo kitus sunkius darbus.
Prieš operaciją Birutė kartkartėmis apsilankydavo sporto klube, tačiau bėgdavo į jį slapta – teta nenorėdavo išleisti dukterėčios. Praėjus metams po operacijos, nusprendė sportuoti reguliariai, nes sveikata nesitaisė, moteriai buvo sunku judėti.
Iš pažįstamo, sėdinčio neįgaliojo vežimėlyje, Birutė sužinojo, kad sporto klubo „Gylys“ vadovai, treneriai Vidmantas ir Audronė Lukiai dirba su specialiųjų poreikių turinčiais žmonėmis. Į juos ir kreipėsi.
Šį sporto klubą Birutė lanko beveik 18 metų. Iš pradžių, padedama A. Lukienės, stiprino nugaros raumenis, o dabar prakaitą lieja pagal V. Lukio nurodymus – nori užsiauginti raumenų.
img-7258.JPG
Svajoja aplankyti Vatikaną
Sporto klube Birutė lankosi keturis kartus per savaitę. „Būna, kad pavargstu, norisi patingėti. Tuomet pamiegu ir vis tiek einu pasportuoti. Kitą rytą labai dėl to džiaugiuosi“, – sako ji.
Savaitgaliais sporto klube B. Katauskaitės neišvysi – šeštadieniai ir sekmadieniai skirti bažnyčiai. Šiaulietė svajoja kada nors aplankyti Vatikaną. „Mane ten labai traukia. Noriu pasimelsti už žmones, kurie mane mylėjo ir myli“, – aiškina Birutė.
Savo maldose ji dėkoja treneriams, kurie pastatė ant kojų, padėjo atsikratyti baimių. Beje, Birutė mėgsta ne tik sportuoti, bet ir stebėti fitneso, kultūrizmo varžybas, vykstančias Šiauliuose ar rodomas per televizorių.
„Tik kartais širdį suspaudžia: galėjau ir aš taip... – šypteli ji, tačiau čia pat priduria nuoskaudų nelaikanti. – Esu laiminga. Kad toks žmogus būtum, reikia nedaug. Sportuoti, nepykti ir nepavydėti.“
Pirmoji Birutės trenerė A. Lukienė sako, kad į sporto klubą užsuka ne vienas ir ne du žmonės, turintys sveikatos problemų. „Traumos, diabetas, klausa, regėjimas – būna įvairiausių atvejų“, – vardija ji.
Sėkmės istorijų taip pat nemažai. Kad padėtų žmonėms pasveikti, treneriai konsultuojasi su Respublikinės Šiaulių ligoninės Ambulatorinės reabilitacijos centro kineziterapeutais.
logo-srtrf.jpg