Šuo be pavadėlio – finansinė rizika šeimininkui

Sulaukę skaitytojos kreipimosi, naujienų portalas Etaplius.lt nusprendė paklausti specialistų ne tik, kas šioje situacijoje teisus, bet ir dar kartą priminti, kaip gi šunų mylėtojai ir šeimininkai turėtų vedžioti ar laikyti savo augintinius Šiaulių mieste. Keturkojus turintys šiauliečiai puikiai žino, kad egzistuoja tam tikros taisyklės, tačiau arba yra jų neskaitę, arba į jas numoja ranka. Pasirodo, kad tai - didelė klaida, galinti brangiai kainuoti. „Kodėl važiuojant automobiliu būtina segėti saugos diržą, niekam abejonių nekyla. Tai nurodyta kelių eismo taisyklėse. Tai kodėl nesaugome savo augintinių, prisegdami pavadelį? Tai irgi nurodyta taisyklėse“, – klausia į portalo redakciją besikreipusi skaitytoja.

Esi svetimame kieme, tad pati kalta?

Naujienų portalui Etaplius.lt parašiusi skaitytoja teigia buvusi nustebinta kitų šunis auginančių žmonių akiplėšiškumu.

„Žinoma, kad situacija visiems būtų aiški, turiu ją papasakoti. Prieš kelias dienas vieno Šiaulių miesto daugiabučio teritorijoje su pavadėliu vedžiojau savo kelių metų jorkšyro terjerą. Pati gyvenu nuosavame name, tačiau, kaip ir kiekvienas normalus šeimininkas, savo kalytę vedžioju. To daugiabučio teritorija patraukli – daug erdvės, nušienautos pievos, nedideliam šuniukui – tikras rojus. Ten kasdien vedžiojama daug šunų – ir iš tų, teritorijoje esančių daugiabučių, ir iš kitur. Taigi, prieš kelias dienas su savo kalyte atėjome į tą, jau gerai mums pažįstamą teritoriją. Žinoma, mano jorkšyro terjeras buvo prisegtas pavadėliu, kitaip mes nevaikštinėjame, nes šuo gana bailus ir užsispyręs, tad būdamas laisvas nebūtų saugus, išbėgtų į gatvę. Pastebėjau ant suoliuko sėdintį vyriškį, o aplinkui lakstantį laisvai paleistą jo nedidelį šunį. Keturkojis, pastebėjęs mus, mėgino prisiartinti, bet šeimininkas jį sudraudė ir pasikvietė pas save. Šuo pakluso. Ką gi, einame su kalyte toliau. Po kurio laiko grįžtame į maždaug tą pačią vietą. Pastebiu tą patį vyriškį, jau besišnekučiuojantį su moterimi. Ji su savimi turėjo taip pat palaidus du jorkšyro terjerus, tačiau jie su vyriškio šunimi bendravo draugiškai – žaidė, uostinėjosi, matyt buvo jau pažįstami, todėl nieko blogo nei pagalvoti nespėjau. Staiga, pastebėjęs mano kalytę, vyriškio šuo greitai, agresyviai nusiteikęs pribėgo ir mėgino įkasti mano augintinei. Laimė, mano šuo buvo su pavadėliu, o petnešėlių pagalba spėjau jį truktelėti į viršų, kad sugriebčiau rankomis. Ėmiau rėkti tai porai, kad pasiimtų savo šunį, kitaip iškviesiu policiją. Ir ką jūs manote? Du savo jorkšyrus, taip pat laikytus be pavadėlio, atsivedusi moteris abejingu balsu atsakė, kad kviesčiau, juk esu svetimame kieme, iš kažkur atėjusi, o jie – savo, tad aš pati kalta. Pasimečiau. Galvoju juk daugiabučio kiemas – neprivati valda, ką ji čia kalba. Agresyviai nusiteikusio šuns savininkas suskubo augintinį prisitraukti prie savęs, kažką kaltai murmėjo, kad kaltę pripažįstantis. Kadangi mano mažylė fiziškai nenukentėjo, tik labai išsigando, o aš neturėjau pasiėmusi mobiliojo ryšio telefono, žinoma, policijos kviesti nebuvo kaip. O ir mintyse galvojau, ar važiuotų dėl tokio dalyko, juk nenukentėjome. Pasišalinome iš įvykio vietos, grįžome namo. Tačiau mylimo šuns patirtas stresas neleido nusiraminti. Kalytė liūdnomis akimis gulėjo, buvo apatiška. Pamaniau, kad nepaliksiu taip visko – juk kitą kartą tas pats gali įvykti jau kitam šuniukui, galbūt net su blogesne pabaiga. Taigi, viešai klausiu, kaip reikia elgtis ir ką turi žinoti kiekvienas šunį Šiauliuose auginantis gyventojas, kad niekas nenukentėtų nei fiziškai, nei finansiškai?“, – rašė skaitytoja.

Pareigūnai perspėja šeimininkus

Naujienų portalas Etaplius.lt nusprendė išsiaiškinti, kas šioje situacijoje teisus ir kokiomis taisyklėmis tai grindžiama. Susisiekėme su policijos pareigūnais, kuriems ne kartą yra tekę spręsti panašias situacijas.

Pasak Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate dirbančio tyrėjo Aleksandro Rapalio, nors užpultas šuniukas fizinių sužalojimų ir nepatyrė, kviesti policiją ne tik buvo galima, bet būtų buvę tikslinga.

„Nukentėjo tiek šeimininkė, tiek jos augintinis moraline prasme. Nėra skirtumo ar gyvūnas, ar žmogus nebuvo apkandžiotas. Yra gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklės, kuriose nurodyta, kaip vedžioti, kad vedžiojamo šuns savininkas užtikrintų saugumą kitų gyvūnų ar asmenų. Taigi, kviesti policiją tokiu atveju buvo galima. Atvykę pareigūnai būtų nustatę užpuolusio šuns šeimininką ir, išsiaiškinus visas reikalingas aplinkybes, pritaikę nuobaudą“, – atsakė tyrėjas.

Pasak pareigūno, nėra didelio skirtumo ar teritorija, kurioje vedžiojamas šuo, yra vieša (tarkim daugiabučio kiemas, gatvė, parkas ir kitos) ar privati (nuosavo namo, įmonės ar pan.), gyvūnas turi būti vedžiojamas ar laikomas taip, kad nekeltų grėsmės aplinkiniams. Už tai atsako šuns šeimininkas.

„Atsakomybė tokiais atvejais yra finansinė – už patirtą žalą yra privaloma atlyginti. Pavyzdžiui, šuneliui įkando, veterinarai bus nustatę sužalojimus, taikę gydymą. Gydymo išlaidas, pateiktas surašomam protokolui, turės padengti užpuolusio gyvūno šeimininkas. Žala gali būti išieškoma per antstolius. Na, o šiuo atveju, kada gyvūnas ir jo šeimininkas nukentėjo tik morališkai, tuomet yra nustatoma ar nebuvo pažeistos gyvūnų laikymo taisyklės Šiaulių mieste. Jei nustatomas pažeidimas, taikoma administracinė atsakomybė pagal tam tikrą punktą“, – aiškino A. Rapalis.

Pasak pareigūno, gyvūnų savininkams reikia būti atsargiems. Filmuoti ar fotografuoti kitų gyvūnų, netgi mėginant užfiksuoti pakartotiną pažeidimą, negalima. Taip būtų pažeistos fotografuojamo ar filmuojamo gyvūno savininko teisės.

„Reikėtų paskambinti, pranešti, kad matote vedžiojamus be pavadėlio arba laisvai lakstančius gatvėje šunis, arčiausiai dirbantys patruliai atvyks, užfiksuos ir atliks savo darbą“, – teigė pareigūnas.

Pavadėlis viešose vietose - būtinas

Pakomentuoti situacijos naujienų portalas Etaplius.lt paprašė ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriaus. Vyriausioji specialistė Justina Vaičekauskienė, perskaičiusi skaitytojos istoriją, sako, kad šunys Šiauliuose, bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose, turi būti vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo<...>. Šiuo atveju, teisus tas, kurio šuo bendrojo naudojimo patalpose ar viešose vietose buvo su pavadėliu, tačiau vien iš skaitytojos parašyto teksto negalime nustatyti ar tikrai buvo laikytasi visų reikalavimų.

„Šunį bendrojo naudojimo patalpose ar viešose vietose vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ar kitiems gyvūnams“, - vieną iš taisyklių punktų citavo pašnekovė.

Kiek kitokie reikalavimai yra taikomi pavojingų veislių šunis auginantiems gyventojams.

Anot specialistės, viešose vietose šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu, išskyrus specialias jų išvedžiojimo aikšteles.

„Privačiose valdose šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš teritorijos neišbėgs. Tokia teritorija turi būti pažymėta specialiu ženklu su užrašu, įspėjančiu apie šuns buvimą“, – aiškino Justina Vaičekauskienė.

Pasak specialistės, skaitytoja savo nurodytoje situacijoje turėjo teisę kviesti policijos pareigūnus arba pranešti savivaldybės Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriui. Nors jos augintiniui fizinių sužalojimų nebuvo padaryta, agresyvaus šuns šeimininkui skundo atveju grėstų bauda pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 str. 2 dalį (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei,užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų).

Anot Justinos Vaičekauskienės, apie palaidus bešeimininkius gyvūnus galima informuoti Šiaulių miesto savivaldybės Miesto ūkio ir aplinkos skyrių, dėl bepriežiūrių gyvūnų galima kreiptis į Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyrių su pranešimu nurodant gyvūno laikytoją ir pridedant tai liudijančius faktus. Apie tai, kad gyvūnas sukėlė grėsmę turi paliudyti įvyki matę asmenys arba tai gali padaryti policija.