Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Virginijos KESMINĖS nuotr.
Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt
Kiekvieną kartą atėjus vasarai, šunis auginantiems šeimininkams iškyla klausimas - ar galima šunį vežtis į paplūdimį kartu su savimi? Ar negausime baudų? Kodėl mažus šunis paplūdimyje labiau toleruoja nei didelius? Žinoma, tokiu būdu tarp žmonių atsiranda daug nesusipratimų, ginčų ir diskusijų.
Pagal taisykles šunis atsivesti į bendrus paplūdimius yra draudžiama. Tam yra įrengtos augintiniams skirtos vietos. Bet labai dažnai galima pastebėti šeimininkų, kurie laužo šias taisykles.
Socialiniame tinkle „Facebook“ kilo arši diskusija, kai viena moteris iškėlė klausimą, ar Nidos centriniame paplūdimyje jau yra leistina atsivesti šunį į bendrą paplūdimį.
„Nustebau, kad galima į paplūdimį ateiti su dideliais šunimis, nes, kad su mažais šunimis daug žmonių - pastebėjau ne kartą. Ar čia tokia nauja mada, ar jau tai yra leidžiama?“ - savo įraše klausė moteris.
Taip pat įrašo autorė teiravosi žmonių, kaip jie vertina augintinių ir žmonių draugystę paplūdimyje. Dauguma atsakiusiųjų pasisakė, kad šunys paplūdimiuose jiems netrukdo. Vieni teigė, kad šunys yra daug švaresni nei pati Baltijos jūra.
„Šuo yra mažiausias teršėjas šioje žemėje. Šunys pajūryje elgiasi daug tvarkingiau nei poilsiautojai. Jie nedaro gamtinių reikalų į jūrą, kaip tai mėgsta daryti žmonės“, - rašė viena komentatorė.
„Mažiau žmonių ir daugiau šunų! Bus švaresnė jūra bei paplūdimys“, - į klausimą atsakė pilietė.
Į šią diskusiją įsijungė ir žinomi Lietuvos žmonės.
„Vertinu PUIKIAI! O visus kreivus žvilgsnius pasitinku su šypsena. Aš daug dėmesingiau prižiūriu savo augintinį ir tvarką aplinkui jį, nei dauguma, kurie palieka šiukšles prie jūros“, - pakomentavo atlikėjas Vaidas Baumila.
Žurnalistas, laidų vedėjas Andrius Tapinas taip pat negailėjo piktų žodžių žmonėms, kurie po savęs paplūdimiuose palieka šiukšles.
"Su trimis šuniukais prasiėjome nuo Pušynės iki centrinio pliažo.
Išskyriau du dalykus: pirmas - visų sutiktų šunų šeimininkai yra ypač dėmesingi savo augintiniams, didesnius vedasi pririštus, mažesnius prižiūri, kad nelįstų prie žmonių.
Apie susirinkimą gamtinių reikalų, tai jau akių nenuleidžia. Antras pastebėjimas - kai per pasivaikščiojimą surinkom pilną maišą dvikojų gyvulių ant paties jūros kranto paliktus tuščius butelius, nuorūkas, sumaigytas ir suplėšytas plastikines stiklines ir šiaip šiukšles, tai kažkaip pagalvojom, kad tikrai yra rimtesnių pliažo teršėjų", - po įrašu teigė A. Tapinas.
Žinoma diskusija turi ir antrąją pusę. Buvo žmonių, kurie pasisakė, kad bendrame paplūdimyje šunims - ne vieta.
„Šunis bendrame paplūdimyje vertinu labai neigiamai. Bet yra legalios vietos žmonėms su augintiniais, todėl konfliktų neturėtų kilti“, - rašė poilsiautoja.
„Labai myliu Nidą ir gyvūnus, bet, manau, turime būti orūs, kantrūs ir labiau gerbti vieni kitus - šuniukams ir jų šeimininkams yra skirtas paplūdimio ruožas prie kupolo, todėl veskitės geriausius draugus ten“, - tikino vienas iš komentatorių.
Iš komentarų gausos galima pastebėti, kad šis klausimas yra itin jautrus ir aktualus daugeliui. Vis daugiau žmonių pasisako už tai, kad būtų leidžiama šunį vestis į bet kokį paplūdimį.
Skirtingi paplūdimiai Klaipėdoje
Klaipėdos VšĮ gyvūnų globos namų „Linksmosios pėdutės“ vadovė Simona Šakinytė ne kartą su savanoriais ir darbuotojais likimo valiai paliktus šuniukus vedėsi prie jūros. Žinoma, šie pasivaikščiojimai ir maudynės vyksta šunims skirtose vietose.
"Labai džiaugiuosi, kad apskritai paplūdimyje yra vieta, kur tu gali ateiti su gyvūnu ir niurzgantiems žmonėms pasakyti, kad tai - šunims skirta zona.
Smiltynėje šunims skirtas paplūdimys yra pasaka.
Žinoma, gaila, kad dar nėra įrengta šiukšliadėžių, bet tai yra vieta, kurioje šunims skirta didelė erdvė.
Taip pat čia daug mažiau žmonių nei Melnragėje. Tokiu būdu čia augintiniai ir šeimininkai jaučiasi daug laisviau ir ramiau.
Šiame paplūdimyje galime drąsiai paleisti savo šunis, žaisti su jais jūroje ir nejusti trinties su piktais žmonėmis", - kalbėjo pašnekovė.
Taip pat ji pasakojo, kad didžioji dalis šunų šeimininkų į Melnragėje prie molo esantį šunų paplūdimį važiuoja tik iš bėdos.
„Ten važiuojame tik tuo atveju, jei neturime laiko nuvykti į Nemirsetą arba persikelti į Smiltynę. Taip yra dėl vieno paprasto dalyko - prie molo renkasi labai daug žmonių.
Tada mes paleidę savo šunis visiškai negalime atsipalaiduoti patys, nes šioje vietoje žmonės dažnai pyksta, kad yra šunų. Dar dauguma žmonių nepripranta arba nepastebi ženklo, jog šioje vietoje yra legalu atsivesti augintinį“, - tikino gyvūnų globos namų vadovė.
S. Šakinytė sakė, kad skaudžiausia, kai žmonės patys nežino, jog yra atėję į šunų paplūdimį, ir rėkia tiek ant šunų, tiek ant šeimininkų.
„Pats baisiausias dalykas yra, kai žmonės atėję į šunų paplūdimį šaukia ant šeimininkų arba iš to pykčio praeidami net lipa šuniui ant uodegos. Žinoma, tada mes juos kiek įmanoma gražiau pasiunčiame prie ženklo ir parodome, kad jūs esate šunų paplūdimyje.
Jeigu nenorite draugauti su šunimis - eikite į tik žmonėms skirtą zoną“, - dalinosi patirtimi S. Šakinytė.
Pašnekovė yra įsitikinusi, kad greičiausiai piktinasi ne vietiniai žmonės. Ji mano, kad taip elgiasi miesto svečiai, kurie nežiūri į ženklus ir nežino paplūdimių zonų.
Sykiu S. Šakinytė labai džiaugėsi, kad kuo toliau, tuo mažiau pasitaiko piktų žmonių. „Dauguma žmonių pamatę šuniukus nusišypso, pakalbina ir paglosto juos.
Didelė žmonių dalis nusiteikusi geranoriškai, todėl kiekvieną kartą sutikusi tokius žmones aš esu be galo laiminga“, - džiaugėsi pašnekovė.
Ji pabrėžė, kad jeigu žmogus nėra nusiteikęs geranoriškai šuns atžvilgiu, tegul neina į tokį paplūdimį.
Neringos paplūdimiai
Biudžetinės įstaigos „Paslaugos Neringai“ direktorė Danguolė Seselskytė teigė, kad Nida, Preila, Pervalka ir Juodkrantė turi po vieną šunims skirtą paplūdimį.
„Nors yra įrengti šie paplūdimiai, žmonės realiai kiekvieną dieną į bendrus paplūdimius atsiveda savo augintinius. Dažniausiai tai pasitaiko maži šuniukai, kuriuos yra daug lengviau paslėpti“, - pasakojo D. Seselskytė.
Taip pat ji tikino, kad visų pirma augintinių šeimininkai yra įspėjami ir paprašomi palikti bendrą paplūdimį. Tai yra daroma priėjus prie poilsiautojų arba pasakoma per garsiakalbį.
„Dažniausiai žmonės po įspėjimo išeina iš paplūdimio, bet jeigu jie priešinasi, yra kviečiama policija“, - tikino įstaigos direktorė.
Nemirseta susilaukia komplimentų
Palangoje yra įrengtas vienas šunų paplūdimys. Tai 300 metrų paplūdimio zona Nemirsetoje (apie 8 km nuo Palangos centro).
Susisiekus su Palangos turizmo informacijos centro direktore Rasa Kmitiene ji teigė, kad šis paplūdimys yra gausiai lankomas.
„Kadangi aš pati turiu šuniuką ir dažnai ten apsilankau, labai džiaugiuosi tokiu šunims ir jų šeimininkams pritaikytu paplūdimiu. Labai šauniai yra sutvarkyta infrastruktūra tiek privažiavimu prie jūros, tiek pačiame paplūdimyje.
Jame yra įrengtos šiukšlinės ir kiti įrenginiai. Žmonės, atvykę čia, taip pat visada lieka patenkinti ir su augintiniais nesibrauna į bendrus paplūdimius. Čia visi jaučiasi gerai“, - pasakojo R. Kmitienė.
Sveikatos specialistų nuomonė
Dauguma žmonių dėl paplūdimiuose esančių šunų nerimauja, nes galvoja, kad augintinių pasiplaukiojimai jūroje kenkia žmonių sveikatai.
Tačiau Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėja Gražvydė Norkienė teigė, kad šunys neteršia vandens.
„Šunys plaukiodami jūroje tikrai neatlieka savo gamtinių reikalų. Tai jie daro krante, todėl būtina, kad šunų paplūdimiuose būtų įrengtos šiukšlinės ir kad gyvūnų šeimininkai atsakingai surinktų jų išmatas“, - pasakojo G. Norkienė.
Pašnekovė teigė, kad žmonės nerimauja be reikalo ir tai yra labiau estetinis dalykas.
„Yra žmonių, kuriems šunys vandenyje nekelia jokių problemų, o kitiems atrodo, kad tai yra labai neestetiška. Iš sveikatos pusės šunų maudymasis vandenyje nedaro žalos žmonių sveikatai“, - tikino skyriaus vedėja.
Specialistė pasakojo, kad iš gyvūnų labiausia jūros vandenį teršia vandens paukščiai.
„Priešingai nei šunys, vandens paukščiai plūduriuodami vandenyje tuštinasi. Tokiu būdu jie daro įtaką biologinės taršos padidėjimui“, - paaiškino G. Norkienė.