Sunkiai skaitantys vaikai tikėjimą savo jėgomis atgaus disleksijos stovykloje

Tinginys ir nevykėlis. Taip dažnai pavadinamas skaitymo ir rašymo sutrikimų turintis vaikas. Nors stengiasi ir daug dirba, jis negali patenkinti pedagogų ir tėvų lūkesčių, todėl patiria bejėgiškumo jausmą. Išsivaduoti nuo įtampų, susitikti su panašaus likimo draugais ir šią bėdą puikiai suprantančiais specialistais šie vaikai kviečiami stovykloje, kuri mokinių pavasario atostogų metu vyks sostinėje.

Edukacijos bibliotekoje – ir su šunimis

Pavasario disleksijos stovykla prasidės balandžio 19 d. ir keturias dienas vyks sostinės Naujamiesčio rajone įsikūrusiame „Dyslexia centre“. Kiekvieną dieną nuo 9 iki 17 val. stovyklautojų lauks Lietuvos aklųjų bibliotekos rengiamos edukacijos, kaniterapijos užsiėmimai, veikla su psichologais bei įvairūs žaidimai.

Kodėl disleksijos sutrikimų turintiems vaikams padedantys pedagogai bendradarbiauja su aklųjų biblioteka? Žmonėms, kuriems sunkiai sekasi skaityti, rekomenduojama dažniau klausyti garsinių knygų bei įvairių įrašų, – taip jie lengviau prisimena turinį. O jei tenka skaityti jau girdėtą tekstą, skaito drąsiau ir sklandžiau.

Drąsos skaityti garsiai vaikams įgauti padeda ir kaniterapija. Tai užsiemimai su specialiai paruoštu šunimi, kuomet jis kantriai klausosi skaitančio vaiko, o šis atsipalaiduoja, nes jo niekas nepertraukinėja, nepriekaištauja ir nesibara dėl klaidų.

„Stovykloje vaikai sutiks savo bendrakeleivius, tokius pačius draugus, kuriems skaitymas – ne malonumas, o sunkus darbas. Tačiau vien skaitymu žmonių vertė nematuojama. Jų empatija vienas kitam, atvirumas ir naujos draugystės daro stebuklus“, – sako „Dyslexia centro“ įkūrėja ir vadovė specialioji pedagogė Jurgita Pocienė.
Panaši stovykla skaitymo sutrikimų turintiems vaikams bus organizuojama ir vasarą.

Mokyklose trūksta ir dėmesio, ir žinių

Specialioji pedagogė J.Pocienė pastebi, kad dažnai skaitymo ir rašymo sutrikimai nėra atpažįstami, o vaikas „nurašomas“ kaip tinginys. Nors su disleksijos problema susiduria maždaug kas dešimtas vaikas, retoje Lietuvos mokykloje jis sulaukia tinkamo dėmesio ir specialistų pagalbos.

„Greičiau priešingai. Tokie vaikai sulaukia užgauliojimų, nors būtent gera rami psichologinė atmosfera padėtų šiems vaikams neprarasti motyvacijos mokytis, patikėti savo jėgomis ir judėti į priekį. Tačiau neretai disleksijos sutrikimus turinčius vaikus mokyklų logopedai konsultuoja drauge su kitais, net ir specialiųjų poreikių turinčiais mokiniais, nors šie vaikai neturi intelekto sutrikimų, tiesiog jiems reikia individualaus dėmesio ir visiškai kitokios pagalbos“, – aiškino J.Pocienė.

Specialistė apgailestauja, kad mokyklų pedagogams labai trūksta žinių apie disleksijos sutrikimą turinčių vaikų ugdymą, todėl šiems vaikams pamokos mokyklose virsta kančia.

Kaip atpažinti disleksiją?

Pirmos klasės lūžis, kuomet visi jau skaito, o tavo vaikas dar ne, įvaro tėvus į kampą. Mokytojai pradeda skųstis vaiku, neva jis nesusikaupia, užsiima pašaline veikla, ar tiesiog nesimoko, o gal net ir tingi. Tėvai, nežinodami tikrosios priežasties, bando palenkti vaiką mokslo link. Bet deja, rezultatai būna labai liūdni. Vaikas dar labiau užsidaro, vengia atlikti namų darbus, konfliktuoja su namiškiais

Įprastai disleksijos simptomai tampa daug labiau pastebimi, kai vaikas pradeda eiti į mokyklą.

Pradinių klasių mokiniai, susiduriantys su disleksija:

Skaito lėčiau nei jų bendraamžiai;

Neatskiria kai kurių raidžių, garsų ar žodžių;

Lėtai rašo;

Sako, kad tekstą kitame puslapyje mato susiliejusį ar judantį;

Klysta rašydami net ir paprasčiausius žodžius, tokius kaip ,,ir” ar ,,katė”;

Sunkiai geba sekti užrašytas instrukcijas;

Dažnai nesupranta to, ką ką tik perskaitė;

Netvarkinga rašysena.

Kartais vaikams pavyksta ilgai nuslėpti disleksijos simptomus – jie išryškėja tik pradėjus sunkėti užduotims mokykloje. Vyresnio amžiaus vaikai, turintys disleksiją:

Susiduria su problemomis rašydami sakinius ar tekstus (daro daug gramatikos ir skyrybos klaidų);

Ilgai užtrunka, kol atlieka namų darbus ar parašo kontrolinius darbus;

Kalba lėčiau nei įprasta;

Vengia skaityti garsiai;

Skaitydamas garsiai dažnai praleidžia trumpesnius žodžius;

Neprisimena žodžių, todėl jų kalba trūkinėjanti, nerišli.