PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Kovo 28 d. 13:20

Sulaukėme pavasario, metas pasirūpinti želdiniais

Neringa

Reporteris UgnėŠaltinis: Etaplius.lt


77664

Panašu, kad sulaukėme pavasario. Kad ir koks jis bebūtų – šiltas ar šaltas, lietingas ar sausas, vis tiek tai geriausias laikas želdinių priežiūrai. Gamtoje taip surėdyta, kad visur ir visada vyksta konkurencija. Tarpusavyje kovoja ne tik medžiai ir krūmai, bet ir atskiros šakos. Vienos skursta, džiūsta, kitos užauga per didelės, tamsina veją, kai kada langus. Skurdokuose mūsų dirvožemiuose augalams pradeda trūkti maisto, mažėja žiedų, jie smulkėja.

Geriausia išeitis – tinkamas genėjimas. Atrodo tam daug išminties nereikia. Pasistatai kopėčias, pagalandi pjūkliuką, gyvatvorių žirkles, susirandi sekatorių ir darai tvarką. Bet kaip ir kiekviename darbe yra plonybių, kurias naudinga žinoti. Pirmiausiai turime apsispręsti, ko genėjimu siekiame. Jeigu medžių šakos remiasi į pastato konstrukcijas, tamsina langus, be abejo pjauname šitas šakas. Jeigu norime suformuoti gražesnę lają, ją praretinti, palengvinti, pjauname vilkūglius, mechaniškai pažeistas, besikryžiuojančias šakas. Šiuo atveju stengiamės nepjauti pagrindinių, vadinamų skeletinių šakų. Geresnį rezultatą pasieksime pjaustydami smulkias šakutes, nepažeisdami natūraliai susiformavusios lajos. Visada pašaliname nudžiūvusias ar džiūstančias, palaužtas, kenkėjų pažeistas šakas. Kadangi šiems darbams reikalingas „Leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams“, daug naudingos informacijos galėsite gauti bendraudami su savivaldybėje sudarytos komisijos nariais.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos:

1. paliekami ilgi šakų kelmeliai. Šakos turi būti pjaunamos, kerpamos kuo arčiau kamieno ar kitos storesnės šakos. Medis įgauna galimybę „užsigydyti“ žaizdą. Priešingu atveju yra didelė tikimybė, kad per strampą įsimes puvinys;

2. šakos pjaunamos ne išsišakojimo vietoje, bet per vidurį. Tada labai pablogėja išvaizda, likusi šaka pradeda džiūti, puola ligos ir kenkėjai;

3. siekiant pažeminti medį pjaunama viršutinė kamieno dalis. Taip sudarkoma natūrali medžio lajos struktūra, sužadinamas vilkūglių augimas.

Dažnas klausimas – pjūvių žaizdas uždažyti ar ne. Įvertinant tai, kad yra efektyvesnių būdų, atsakymas – nedažyti. Pakanka papurkšti skystu aerozoliniu sodų tepalu, kuriame yra fungicidų. Taip medis pats išsigydys.

Atskira kalba apie gyvatvorių genėjimą. Atrodytų, kas begali būti paprasčiau. Bet teisingai gyvatvores karpo retas jų savininkas. Dažniausiai gyvatvorės formuojamos į viršų platėjančiai, geriausiu atveju stačiai. Apatinės šakos gauna per mažai šviesos, pradžioje retėja, vėliau džiūsta ir gyvatvorės apačia „prakiūra“, užgydyti neįmanoma. Todėl nuo pat pradžios gyvatvorė turi būti formuojama kaip trapecija – prie žemės platesnė, į viršų siaurėjanti.

Šių darbų metu susidaro daugiau negu paprastai žaliųjų atliekų: nugenėtos medžių šakos, retinami krūmai, sugrėbti išlikę pernykščiai lapai. Visomis šiomis „gėrybėmis“ norima kuo greičiau ir paprasčiau atsikratyti. Deja, ne visada teisingai. Jau retas įprotis susikurti tolesniame kiemo kampe laužiuką ir šias atliekas sudeginti. Vis tik primename, kad tokia veikla draudžiama. Šios atliekos dar gali būti naudingos. Dauguma neringiškių turi kompostavimo konteinerius, kurių turinys per žiemą sumažėjo, todėl dalis žaliųjų atliekų turėtų tilpti. Netilpusius lapus, velėnas, smulkias šakas reikia sudėti į maišus ir juos pastatyti prie rūšiavimo konteinerių (į konteinerį nedėti). Stambesnės šakos sudedamos ant žemės taip pat greta rūšiavimo konteinerių. Kaip ir kitos komunalinės atliekos (išskyrus mišrias), žaliosios atliekos nemokamai iš gyventojų priimamos Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje Nidos – Smiltynės pl. 12.

Viktoras Kolokšanskis, Miesto tvarkymo ir statybos skyriaus vyr. specialistas (ekologas)