PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2019 m. Lapkričio 21 d. 07:45

Sukilimo vadų perlaidojimo išvakarėse – paroda ir mokslinė diskusija apie 1863–1864 m. sukilimą istorinėje atmintyje

Vilnius

Arturo Grottgerio ciklas „Lituania”. Lietuvos dailės muziejaus nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt


107585

Vilniaus paveikslų galerijoje ketvirtadienį vyks 1863–1864 m. sukilimo paminėjimui skirti renginiai, kurie įtraukti į sukilimo vadų perlaidojimo valstybinę programą: bus atidaryta dailės paroda „Artur Grottger. „Lituania”. 1863-1864 metų sukilimas Lietuvoje” ir vyks mokslinė diskusija „1863-1864 m. sukilimas lietuvių, lenkų ir baltarusių istorinėje atmintyje“.

Pirmą kartą Lietuvoje eksponuojamas Arturo Grottgerio ciklas „Lituania“ yra saugomas Krokuvos nacionaliniame muziejuje, praneša Lietuvos dailės muziejus. 1863 metais A. Grottgeris sukūrė piešinių ciklą „Polonia“, o 1864 m. vasarą, kai sukilimo likimas jau buvo aiškus, dailininkas ėmėsi iliustruoti Lietuvoje vykstančias kovas. Pasak menotyrininkės Wacławos Milewskos, „iš išlikusių ciklo eskizų ir piešinių galima spėti, kad iš pradžių dailininkas rengėsi sukurti įvykių Lietuvoje, kuriuose dalyvauja kolektyvinis veikėjas, simbolinę sintezę. Jis taip pat norėjo subjektu paversti Lietuvos miškus, buvusius kovų arena, todėl iš pradžių ciklas vadintas „Mišku“. Grottgeris ketino parodyti kovą, apsuptą lenkų būrį, sukilėlių žūtį priešų padegtoje girioje. Galų gale ciklas tapo pasakojimu, kurio centre – lietuvių girininkas ir jo šeimos likimas.

Informaciją apie partizaninį karą ir įvykius Lietuvoje Grotgeris rinko iš Vienoje leisto žurnalo „Postęp“ („Pažanga“) publikacijų. Jų pagrindu sukūrė laukinių, neįžengiamų girių ir nepereinamų pelkių, kuriose slėpėsi sukilėliai, paveikslą bei pagrindinį veikėją – Lietuvos valstietį su sermėga, perjuosta diržu, už kurio užkištas kirvukas, su medžiokliniu šautuvu rankoje.“

Janas Mateika, dailininko draugas ir pirmas ciklo „Lituania“ komentatorius, pabrėžė sugebėjimą šiame kūrinyje sujungti paprastos lietuvių šeimos gyvenimą ir tautos interesus, išvengiant politinės propagandos ir tyčinio priešo žeminimo. Jis taip pat atkreipė dėmesį į ypatingą pasakojimo toną, kuris žiūrovui nesukelia graudulio, o veikiau verčia žavėtis veikėjų kilnumu ir išdidumu, jausti jiems pagarbą. Tačiau pats A. Grottgeris apie baigtus „Lietuvos“ kartonus kalbėjo, kad „jie yra gal kuklus, gal meniškai nelabai vykęs, bet tikrai iš širdies gelmių išgautas lenko dvasios akordas.“ Akivaizdu, kad girininko šeimos likimas kūrinių cikle įgijo ir sukilimo dalyvių lemtį apibendrinto simbolio prasmę, įtaigiai išreikšdamas lietuvių, dalyvavusių sukilime, viltis ir netektis, pasiaukojimą ir tragizmą.

Dailininkas A. Grottgeris gimė 1837 m. Podolėje, dailės mokėsi Lvove, dailininko Jono Maszkowskio studijoje, vėliau studijavo tapybą Krokuvos dailės mokykloje, o 1855–1858 m. studijas tęsė Vienos dailės akademijoje. Parodoje pristatomų ciklų kūriniai buvo slaptai atspausdinti 1864–1866 m. ir išplito Lenkijoje ir Lietuvoje. Ciklo pastelių kopijos buvo labai populiarios XIX amžiuje, slapta laikytos lietuvių namuose kaip relikvijos. Ciklą „Lituania“ sudaro šie kūriniai: „Miškas. Mirtis pakibusi virš Lietuvos miškų“, „Ženklas. Kol vyras snaudžia, jauna jo žmona girdi sukilėlių signalą, kviečiantį ginti savo šalį“, „Priesaika. Jaunas vyras priima sukilimo priesaiką“, „Mūšis. Lietuviai eina į mūšį“, „Dvasia. Kai žmona ramina kūdikį, jos mintys apie vyrą kare, o jo dvasia tvyro šalia“, „Vizija“. Krokuvos nacionaliniame muziejuje saugomi originalai, kaip teigiama Lietuvos dailės muziejaus pranešime, niekada nebuvo rodyti Lietuvoje.

Paroda Vilniaus paveikslų galerijoje veiks iki sausio 26 d.

Vilniaus paveikslų galerijoje vyksiančioje mokslinėje diskusijoje „1863-1864 m. sukilimas lietuvių, lenkų ir baltarusių istorinėje atmintyje“ dalyvaus Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos istorikai: dr. Dzmitras Matveičykas (Baltarusijos nacionalinis istorijos archyvas), prof. habil. dr. Aliaksandras Smaliančiukas (Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos institutas), prof. habil. dr Stanisławas Wiechas (Jano Kochanovskio universitetas Kelcuose), prof. habil. dr. Leszekas Zasztowtas (Lenkijos mokslų akademijos Mokslo istorijos institutas), prof. habil. dr. Tamara Bairašauskaitė (Lietuvos istorijos institutas), prof. habil. dr. Alvydas Nikžentaitis (Lietuvos istorijos institutas), dr. Darius Staliūnas (Lietuvos istorijos institutas).

Diskusijos organizatoriai – Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos istorijos institutas ir Lenkijos institutas Vilniuje.

Parodos ir diskusijos rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Lenkijos institutas Vilniuje.

ELTA