PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2017 m. Lapkričio 15 d. 14:19

Sukilimo dalyvių palaikus siūloma palaidoti Rasų arba Bernardinų kapinėse

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


20312

1863-1864 metų sukilimo dalyvių palaikus siūloma palaidoti Rasų arba Bernardinų kapinėse, surengti valstybines laidotuves.

Trečiadienį Vyriausybėje įvyko pirmasis 1863-1864 metų sukilimo vadų atminimo įamžinimo komisijos posėdis, kuriam pirmininkavo Premjeras Saulius Skvernelis. Posėdyje buvo aptarta sukilimo vadų, dalyvių perlaidojimo ir atminimo įamžinimo eiga.

Vykstant Gedimino kalno tvarkybos darbams, jau aptikta 17 palaikų. Iš viso jų ten turėtų būti 21. Didelė tikimybė, kad tie keturi yra Gedimino kalno aikštelės teritorijoje. Juos tikimasi surasti iki 2018-ųjų gegužės.

Tarp rastų palaikų jau identifikuoti šio sukilimo vado Zigmanto Sierakausko palaikai, taip pat yra didelė tikimybė, kad pavyko identifikuoti ir Kosto Kalinausko palaikus.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Eligijus Raila komisijos nariams pristatė 1863-1864 m. sukilimo aplinkybes. Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas Alvydas Nikžentaitis kalbėjo apie 1863-1864 m. sukilimo dalyvių pagerbimą tarptautiniame karų dėl istorijos kontekste. Vilniaus universiteto mokslo prorektorius Rimantas Jankauskas supažindino su 1863-1864 m. sukilimo dalyvių palaikų identifikavimo tyrimo darbų eiga, o Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų amžių laikų archeologijos skyriaus vedėjas Valdas Steponaitis pristatė archeologinių tyrimų eigą.

Vyriausybės vadovas S. Skvernelis padėkojo mokslininkams už vykdomus tyrimus ir svarbų istorinį atradimą. „Šie iškilūs kovotojai padėjo pagrindus mūsų tautiniam atgimimui, kuris atvedė į laisvę 1918 metais. Todėl visi identifikuoti sukilimo dalyvių palaikai turi būti palaidoti Vilniuje - garbingai ir oriai. Manau, kad istoriniu požiūriu tam tinkamiausia vieta būtų Rasų arba Bernardinų kapinės“, - pabrėžė Premjeras.

Pristatydama sukilimo dalyvių laidojimo ir atminimo įamžinimo eigą, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson akcentavo tarptautinio bendradarbiavimo svarbą. „Šis sukilimas prieš Rusijos imperiją buvo reikšmingas ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Latvijoje. Sukilimo vadų palaikų atradimas ir perlaidojimas - gera proga dar kartą kartu apmąstyti mūsų regiono pastangas žengti laisvės keliu. Todėl rengiantis sukilimo vadų įamžinimui sieksime bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis, kuriose vyko šis sukilimas“, - sakė ministrė.

Komentuodama komisijos pasitarimą žiniasklaidai, L. Ruokytė-Jonsson sakė, kad sukilimo dalyvių palaikus numatoma perlaidoti 2019 metų pavasarį arba vasarą. Jiems bus surengtos valstybinės laidotuvės, į kurias bus pakviesti Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Latvijos - šalių, kuriose vyko šis sukilimas, - atstovai.

Monumentas sukilimo dalyviams iškiltų arba Rasų, arba Bernardinų kapinėse, arba Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje, esančioje šalia Lukiškių aikštės. Tačiau pastarasis variantas, anot A. Nikžentaičio, - atsarginis.

Kultūros ministerija kartu su Vilniaus miesto savivaldybe yra įpareigotos kitame posėdyje pateikti monumentų Rasų ir Bernardinų kapinėse vizualizacijas bei kaštus.

„Kultūros ministerija įsipareigoja pabaigti archeologinius tyrimus, koordinuoti palaikų identifikavimo procesą, sukurti viso to konferencijų, leidinių programą. Kartu su Krašto apsaugos ministerija yra įpareigota parengti valstybinių laidotuvių scenarijų ir jas surengti. Monumentui sukurti ruošiamasi skelbti tarptautinį konkursą. Tą darbą taip pat atliks Kultūros ministerija ir jos pasirinkta pavaldi įstaiga. Šio monumento įgyvendinimas taip pat bus Kultūros ministerijos atsakomybė“, - pasakojo L. Ruokytė-Jonsson.

Sprendimą dėl palaikų laidojimo vietos komisija priims po mėnesio, kitame posėdyje.
ELTA