Sukanka 30 metų, kai buvo pašventinti gimtosios Dr. Jono Basanavičiaus sodybos gyvenamojo namo pamatai

Marijampolė

Į keturis atstatomo namo kampus savo akmenis įmūrija visų Lietuvos regionų atstovai: pirmasis lipdo paežerietis, buvęs tremtinys, mokytojas Stasys Ankevičius, 1990 m. Romo Čėplos nuotrauka.

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

132999

"Birželio 2-oji. Ožkabaliai. Dr. Jono Basanavičiaus gimtinė. Šilta, rami vasaros diena ir pilna rimties, iškilmingumo. Žmonės išlipa iš autobusų, lengvųjų mašinų, pasipuošę. Kaip į atlaidus, kažkas pastebėjo. Tokia ramybė ir pasitikėjimas jų veiduose. Kas gėlių žiedus nešasi, kas akmenį į sodybą atvežė, kas nuskuba ąžuolynan pasidairyti <...> šis birželio šeštadienis – gilaus susikaupimo, gal net galima pavadinti prisikėlimo, atsitiesimo šventė. Juk šventinami tautos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus tėviškės pamatai", – taip 1990 metų birželio 8 dienos Drobiečių žodyje nr. 20 rašė Kauno „Drobės“ gamybinio susivienijimo radijo laidų redaktorė, sodybos atstatymo iniciatorė Rima Lipšienė.

Kaip rašo Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Jono Basanavičiaus muziejaus atstovai, idėja atstatyti Jono Basanavičiaus sodybą galutinai subrendo 1988 metų spalį, kuomet Rima Lipšienė įmonės savaitraštyje Drobiečių žodis paragino atgaivinti gimtąją Lietuvos tautinio atgimimo tėvo sodybą. Šiai idėjai pritarė daugiau kaip du šimtai drobiečių, Kauno įmonėse susibūrę į rėmimo grupes. Pritardami susivienijimo administracijos iniciatyvai, jie išvyko tvarkyti labai apleistos dr. Jono Basanavičiaus gimtinės.

Tądien Basanavičių sodyboje buvo nyku. Talkon atskubėjo ir keletas entuziastų iš Vilkaviškio. Bartninkų kolūkio pirmininkas Vladas Markauskas pasakojo, jog dabar kolūkiečiai po truputį valo sodybą ir kerta krūmus, o anksčiau čia buvęs tikras šabakštynas; dar ir paskutiniąją Vasario 16-ąją stipri sargyba stovėjusi, kad niekas neprieitų...

Visi – dideli, ir maži, kas su kastuvais, kas su grėbliais stvėrėsi darbo – atkasė sodybos pastatų pamatus, vertė kelmus. Suplevėsavo vėjyje drobiečių atsivežta tautinė vėliava, Ožkabalių kloniais nuskambėjo Jono Basanavičiaus garbei sukurta daina „Vėl šlamės ąžuolai“. Sodybos kieme buvo pasodinti du ąžuoliukai, pasižadėta neleisti užželti takui į sodybą, kur tautos atgimimo tėvo šaknys ir širdis.

Atstatyti norėjo jau 1939 metais

Istoriniai šaltiniai mena, jog atstatyti dr. Jono Basanavičiaus gimtąjį namą buvo ketinta jau 1939 metais. Apie labai prastą sodybos pastatų būklę byloja brolio Vinco dukters Konstancijos Šmulkštienės 1938 metų rugsėjo 7 dieną Lietuvos prezidento Antano Smetonos kanceliarijai rašytas prašymas skirti valstybės pašalpą „namui pataisyti“. Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus Etnografijos skyriaus vedėjas Antanas Rūkštelė buvo įpareigotas nustatyti pastatų būklę. Atvykęs į Ožkabalius jis apmatavo ir išfotografavo gyvenamąjį namą, o 1939 metų birželio 5 dieną ataskaitoje aprašė labai prastą namo būklę. Apleistą sodybą jis siūlė sutvarkyti nugriaunant seną namą ir pagal jo pavyzdį pastatant naują, tačiau visus planus nutraukė prasidėjęs karas, vokiečių ir sovietų okupacijos, o 1944 metais visi Basanavičių sodybos pastatai sudegė. Jono Basanavičiaus brolio duktė Konstancija dar ilgai gyveno apirusioje molinėje kiaulidėje, kurioje kaimynai jai įrengė gyvenamąją patalpėlę. Jai išsikėlus gyventi pas giminaičius į Vilkaviškio rajono Pūstapėdžių kaimą, Basanavičių sodyba nugrimzdo užmarštin.

1975 metais prie gyvenamojo namo buvo pastatytas architekto Vytauto Gabriūno suprojektuotas, o Sigito Jagmino ir Vytauto Markevičiaus padarytas koplytstulpis bei dvi granitinės plokštės. Tai padrąsino imti tvarkyti apleistą Jono Basanavičiaus sodybvietę.

1985 metais tautodailininkas Leonas Juozonis prie kieme augančio kaštono pastatė stogastulpį su dr. Jono Basanavičiaus bareljefu ir gimtinės pastatų maketu. Kauno keliautojų kultūros klubas „Ąžuolynas“, susitaręs su Bartninkų kolūkio pirmininku, suorganizavo talką sodybai aptvarkyti, o 1988 metų rudenį čia jau darbavosi „Drobės“ vilnos gamybinio susivienijimo Sąjūdžio rėmimo grupės nariai, kurie ne tik atvyko į Ožkabalius aptvarkyti sodybos, bet ir pasiūlė šios žemės šeimininkams savo kolektyvo lėšų bei kitą paramą dr. J. Basanavičiaus tėviškei atstatyti ir memorialiniam muziejui įsteigti. Drobiečių iniciatyva įvyko pokalbis su Vilkaviškio rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju Jurgiu Kiunu, Sąjūdžio rėmimo grupės nariu Algimantu Bielskiu ir Bartninkų apylinkės, ūkio, mokyklos vadovais. Jame susivienijimas pasiūlė konkrečią pagalbą lėšomis sodybai atstatyti; aptarti artimiausi uždaviniai. Šiam kilniam darbui nutarta pakviesti ne vien Vilkaviškio rajoną. Drobiečių prašymu į J. Basanavičiaus gimtinę atvykusi kūrybinė grupė iš respublikinės televizijos, TV meno laidų redakcijos vyresnioji redaktorė Danutė Jokubėnienė nufilmuotus vaizdus parodė tuo metu populiarioje laidoje „Veidrodis“.

Ši žinia labai sužavėjo Paminklų restauravimo projektavimo instituto sodybų skyriaus vyriausiąją architektę Živilę Mačionienę, kuri jau kitą dieną pasiūlė savo pagalbą. Gavusi „Drobės“ sutikimą ir Paminklų restauravimo projektavimo instituto specialistų pritarimą, ji ėmėsi atstatomos sodybos projektavimo darbų.

Tėviškės atkūrimo komitetas pasirašė Garbės protokolą

1989 metų sausio 9 dieną Bartninkuose susirinkęs Jono Basanavičiaus tėviškės atkūrimo organizacinis komitetas (Vilkaviškio rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Edmundas Žemaitaitis, Vilnos gamybinio susivienijimo „Drobė“ generalinis direktorius Donatas Vilimas, susivienijimo radijo laidų redaktorė R. Lipšienė, Paminklų restauravimo ir projektavimo instituto sodybų skyriaus vyr. architektė Ž. Mačionienė, Komunalinio ūkio projektavimo instituto skyriaus vyr. specialistas Vitalius Stepulis, Vandens ūkio projektavimo instituto partinio biuro sekretorius Jonas Šustickas, Bartninkų kolūkio pirmininkas Vladas Markauskas, Vilkaviškio rajono vyriausiasis architektas Stanislovas Kravčenko, Vilkaviškio rajono kultūros skyriaus vyriausioji metodininktė Daiva Ambrasaitė ir Vilkaviškio rajono kraštotyros muziejaus vedėja Gabrielė Karalienė) pasirašė Garbės protokolą. Jame buvo įsipareigota atstatyti sodybą, įrengti joje muziejų, greta pasodinti Tautinio atgimimo ąžuolyną, nutiesti naują kelią iš Bartninkų į Ožkabalius.

Tų pačių metų birželį Paminklų restauravimo ir projektavimo instituto mokslinė metodinė taryba patvirtino Ž. Mačionienės projektinius sodybos atstatymo pasiūlymus. Aptarime dalyvavo Sigitas Lasavickas, Napaleonas Kitkauskas, Romanas Jaloveckas, Vytautas Dvariškis, Kęstutis Labanauskas. Visi kalbėjusieji ragino kuo greičiau pradėti sodybos atstatymą. Į projektavimo darbus įsijungė architektė Marija Šavaliauskienė, konstruktoriai Adolfas Balkus ir Danutė Garmuvienė, inžinieriai Valerija Lukaševa, Gintaras Paura, Kostas Kojelis ir Česlovas Jocius. Patarimais padėjo etnologai Vacys Milius ir Angelė Vyšniauskaitė.

Renkant projektavimui reikalingą medžiagą, daug padėjo kraštotyrininkė ir Vilkaviškio krašto muziejaus įkūrėja Gabrielė Karalienė, kuri su talkininkais surinko ir užrašė nemažai apylinkės gyventojų prisiminimų apie Basanavičynę. Daug naudingos informacijos apie gyvenamąjį namą – pastato planą, patalpų matmenis – architektė rado minėtoje A. Rūkštelės ataskaitoje.

Aukojo geranoriški asmenys

Atstatymo darbams pradėti Kauno „Drobė“ skyrė 100 tūkstančių rublių. Vilkaviškiečiai ir kiti geranoriški asmenys sodybos atstatymui paaukojo 14 tūkstančių rublių. Statybos darbai pajudėjo 1990 metų pavasarį, sovietų paskelbtos ekonominės blokados sąlygomis.

Atstatant patirta įvairių sunkumų: teko ieškoti specifinių medžiagų ir senąsias technologijas išmanančių darbininkų, blokados sąlygomis kęsti benzino stygių. Tačiau statybų darbus vykdžiusiai UAB „MeBeTa“ noriai talkino vietiniai gyventojai, kuriems vadovavo pusbroliai Rimgaudas Raulinaitis ir Romanas Raulynaitis. Skiedros klėties stogui uždengti išpjautos vilkaviškiečio Jono Akucevičiaus išsaugota autentiška skiedrine. Netoliese specialiai pasėtus rugius vietiniai gyventojai nupjovė ir išdžiovino senuoju būdu; o vietiniai meistrai senoviniu būdu šiaudais uždengė namo stogą.

1991 metų lapkričio 23 dieną minint dr. Jono Basanavičiaus 140-ąsias gimimo metines, daugybė į Ožkabalius suvažiavusių svečių išvydo atstatytą gyvenamąjį namą su pirmąja muziejaus ekspozicija, klėtį, atsodintą sodą ir šalia augantį Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną.

Sodybos atstatymo darbai vyko toliau. 1998 metais buvo atstatyti du dideli tvartai, rūsys ir kluonas su pelude. Tų pačių metų gegužės 19 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 612 Jono Basanavičiaus gimtinei ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynui buvo suteiktas kultūros paminklo statusas.

Ryžosi susigrąžinti nacionalinę savigarbą

Džiugu, jog prieš trisdešimt metų Lietuva ryžosi susigrąžinti nacionalinę savigarbą, kuri skatino prikelti iš užmaršties tautos šviesulius. Kad mūsų istorijoje nebūtų ne tik baltų, bet ir gėdos dėmių.

Šiandien sukanka 30 metų, kai buvo pašventinti gimtosios Jono Basanavičiaus sodybos gyvenamojo namo pamatai.

Liepos 4 d. 13 valandą visi kviečiami atvykti į Ožkabalius, Jono Basanavičiaus gimtinę, kur kartu prisimins patriarcho gimtinės atstatymo istorijos akimirkas.

Parengta pagal muziejaus informaciją

spaudos-fondas-naujas-61-intern-32.jpg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt