Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Justė AncevičiūtėŠaltinis: ELTA
Biomasė padidėjo maždaug 4 kartus
Aplinkos apsaugos organizacijos „Lietuvos žuvys“ atstovė Monika Kazlauskaitė teigia, kad 10 metų yra toks laikotarpis, kai jau galima įvertinti, kaip sekasi vandens telkiniui, kai jame uždrausta verslinė žvejyba – ištraukti versliniai įrankiai, tinklai, gaudyklės, ir kaip atsigauna žuvų populiacijos.
„Neseniai Gamtos tyrimų centras paskelbė ataskaitą, kurioje rašyta, kad žuvų biomasė išaugo maždaug 4 kartus, tai reiškia, kad žuvų tikrai padaugėjo, ištekliai atsigavo, ypač daug randama vadinamosios taikios baltos žuvies – plakių, kuojų“, – teigia specialistė.
M. Kazlauskaitei antrina ir Lietuvos gamtos mokslų instituto tyrėjas dr. Justas Dainys. Jis pabrėžia, kad visur Lietuvoje, kur buvo uždrausta verslinė žvejyba, dingo didelis ir reikšmingas žuvų mirtingumo veiksnys, o žuvų būklė pradėjo gerėti tiek dydžio, tiek biomasės prasme, lyginant su tuo, kas buvo, kol mariose verslinė žvejyba nebuvo draudžiama.
„Tai gana natūralus reiškinys dėl to, kad tinklais buvo gaudomos didesnės žuvys, o išgyvendavo mažesnės. Paprastai tariant, išgyvendavo tos, kurios pralysdavo pro tinklo akį. Tai ekologinė klasika – didžiausias išgaudom, vidurkis mažėja, o kai nebegaudom didesnių žuvų, dydžiai irgi didėja“, – paaiškina jis.
Kur kas sunkiau atsistato plėšrių žuvų ištekliai
Vis dėlto abu kalbinti „Tvari Lietuva“ specialistai atkreipia dėmesį, kad Kauno mariose žuvų masės padidėjimas iš esmės įvyko kuojų ir plakių sąskaita, o plėšrios žuvys – ešeriai, starkiai – atsigauna ne taip greitai.
„Šios dvi rūšys pagausėjo nežmoniškai dideliais tempais, o ešeriai ir starkiai jeigu ir atsistato, tai ne taip greitai, kaip galbūt norėtųsi ar galėtų“, – sako J. Dainys.
Jis taip pat akcentuoja, kad tokį nevienodą žuvų išteklių atsistatymo tempą nulemia keletas priežasčių, viena iš jų – ypač didelis kuojų ir plakių gausumas, mat, yra žinoma, kad karpinės žuvys gali daryti neigiamą poveikį plėšrioms žuvims.
Anot specialisto, kita priežastis, kodėl ešerių ir starkių daugėja ne taip greitai, yra ta, kad šios plėšrios žuvys yra mėgstamas žvejų laimikis.
„Prieš kelis metus atlikti tyrimai parodė, kad šių rūšių žuvų mėgėjai pagauna tikrai didelius kiekius, lyginant su kuojomis ir plakiais. Paprastai tariant, tos žuvų rūšys, kurių žvejai mėgėjai negaudo, atsistatė gana greitai. Kitų žuvų, kurioms žvejai mėgėjai turi didesnį poveikį, matomas atsistatymas biomasės prasme, bet jis ne toks greitas“, – pabrėžia jis.
Kita priežastis – brakonieriavimas
Savo ruožtu M. Kazlauskaitė atkreipia dėmesį, kad dar viena priežastis, kodėl plėšrių žuvų ištekliai atsistato lėčiau – brakonieriavimas.
„Reikia nepamiršti, kad pastebėję, jog žuvų Kauno mariose daugėja, įsigalėjo brakonieriai, gaudantys žuvis tinklais. Žvejai pastebi ir mums dažnai parašo, kad tai lemia silpna kontrolė – brakonieriai praktiškai jaučiasi nestebimi ir labai drąsūs. Tinklų Kauno mariose vis dar yra labai daug ir žuvų biomasė būtų gerokai didesnė, taip pat plėšrių žuvų turėtumėme daug daugiau, jeigu kontrolei keltume ambicingesnius tikslus.
Praeitą rudenį atlikti keli sėkmingi reidai – buvo sugauti žmonės, Kauno mariose arba Nemune žvejoję tinklais. Gamtai buvo padaryta didelė žala. Tai tikrai blogina bendrą žuvų išteklių būklę, kai yra tiesiog pačios vertingiausios plėšrios žuvys išgaudomos tinklais“, – įžvalgomis dalijasi „Tvari Lietuva“ pašnekovė.
J. Dainys sako, kad jokių brakonieriavimo įvertinimo studijų Lietuvoje arba bent jau kaimyninėse šalyse jis nėra matęs.
„Tai, kiek mes matom, yra šakėm ant vandens – žinom, kad tai vyksta, žinom, kad pagauna, bet kokį poveikį tai daro, tiesą sakant, sunku pasakyti“, – pabrėžia jis.
Žvejus mėgėjus ragina vadovautis „pagavai-paleisk“ principu
M. Kaslauskaitė taip pat pabrėžia, kad Kauno marioms dėl intensyvios žvejybos daromas didelis „spaudimas“, todėl ji ragina žvejus vadovautis „pagavai-paleisk“ principu, ypač kalbant apie plėšrias žuvis.
„Jeigu žvejojame, tai žvejojame daugiausiai dėl emocijų, dėl gero laiko gamtoje, todėl reikia nepamiršti saiko ir rūpintis, kad Kauno marios būtų gyvybingos ir augančiai meškeriotojų kartai“, – sako ji.