Sukaktys turi būti minimos ne fejerverkais, o istorijos įamžinimu

Sekmadienį Kiaukliuose atidengta Kiauklių krašto 1919 – 1920 m. Nepriklausomybės kovų dalyvių įamžinimo lenta.

Ne kartą iškilmių metu buvo minima ir asociacijos „Širvintų miesto bendruomenė“ pirmininkės bei Širvintų rajono savivaldybės tarybos narės Alytės Skeberienės pavardė. Pakalbiname ir ją.

- Kaip tapote šios iniciatyvos krikštamote?

- Prieš keletą metų išgirdau apie žurnalisto, projekto ,,Atminimo lentų Lietuvos miesteliuose programos“ iniciatorius Viliaus Kavaliausko siūlymą. Tuo metu būdamas ministro pirmininko padėjėju, jis buvo atsakingas už Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio paminėjimą. Ir jo žodžiais tariant, tokios sukaktys turėtų būti minimos ne kuo įspūdingesniais fejerverkais, o kažką prisimenant ir įamžinant, paliekant kitoms kartoms. Žurnalistas piktinosi, kad prieš kelerius metus švenčiant Lietuvos vardo paminėjimo 1000-metį tuometė Vyriausybė tam skyrė milijonus, ir iš to nieko neliko. Nes visos jubiliejui paminėti skirtos lėšos buvo iššaudytos į orą. Todėl, įgyvendinant tą programą buvo kviečiama Lietuvos valstybės 100-metį pažymėti kiekvienos iš seniūnijų (buvusių valsčių) centruose pakabinant atminimo lentas iš ten kilusiems Vyties Kryžiaus ordino kavalieriams bei oficialiai pripažintiems 1918–1920 metų savanoriams. Buvo planuojama, kad tokios atminimo lentos, įamžinančios 1918–1920 metų savanorius, turėtų atsirasti beveik visuose miesteliuose – buvusių valsčių centruose – dar iki Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio paminėjimo renginių pradžios 2018 metais. Taip turėjo atsirasti atminimo lentos 400–450 seniūnijų centrų.

- Kaip jums pačiai ir bendruomenei kilo ši idėja?

- Man ši idėja labai patiko. Be to tuo metu mūsų bendruomenė jau buvo kelis kartus susitikusi ir įsitraukusi į profesoriaus Valdo Rakučio pasiūlyto istorinio parko įkūrimo mūsų rajone galimybių paieškas. Tad ši tema mums nebuvo svetima, tai buvo lyg tęstinis istorinio parko kūrimo etapas. Todėl kreipiausi į kolegą Musninkų miestelio kultūros puoselėtojų bendruomenės „Spindulys“ pirmininką Alvydą Rolį ir jo padedama susisiekiau su žurnalistu Viliumi Kavaliausku. Ne kartą su juo diskutavome, kaip tą įdėją paversti realiu rezultatu.

- Kaip sekėsi darbai, kada pamatysime rezultatą?

- Žinoma, kad didžiausią darbą gerokai anksčiau turėjo atlikti pats idėjos autorius – V. Kavaliauskas. Jam teko ne vieną mėnesį praleisti Centriniame valstybės archyve ieškant 1918–1920 metų savanorių, Vyties Kryžiaus kavalierių pavardžių. Žurnalistas pasidalino su mumis savo sukaupta informacija, vizijomis, kaip turėtų atrodyti atminimo lentos. Mes, savo ruožtu, kreipėmės į dizainerę Vaivą Pauliukonytę, kuri sutiko paruošti mums eskizus. Buvome numatę lentas įrengti Širvintų Nepriklausomybės paminklo teritorijoje šalia bažnyčios. Susitikome ir su mere Ž. Pinskuviene, pasidalinome savo planais, parodėme atminimo lentų eskizus, vietovės planus. Gavę žodinį pritarimą ir siūlymą lentas įrengti kitoje vietoje – Nepriklausomybės aikštėje šalia koplytstulpio – vėl iš naujo kūrėme eskizus, derinome su architektais planus, rinkome trūkstamus dokumentus ir, viską suruošę, pateikėme savivaldybei prašymą išduoti leidimą. Deja, po kurio laiko gavome atsakymą, kad nepritarta leidimo išdavimui. Jokių paaiškinimų. Tik tie du žodžiai „sprendiniams nepritarta“. Dabar jau puikiai suprantame kodėl. Nes projektą pateikė „ne tie“, „ne savi“.

- Jei gerai supratau, Širvintose atminimo lentos savanoriams nebus?

- Rankų nenuleidžiame ir ieškome kitokių galimybių. Todėl labai nudžiugau, kai gavau informaciją, kad atminimo lenta Kiauklių krašto savanoriams bus atidengta. Nes su šių darbų organizatoriais ir iniciatoriais teko garbė susipažinti jau kiek anksčiau. Kai intensyviai bendravome su Viliumi Kavaliausku, kai rinkome medžiagą ir dokumentus, kai braižėme eskizus ir ieškojome galimybių, mane susirado ir susitikti pakvietė Vaclovas Kalesnikas, Aleksandras Masiulionis ir Kiauklių parapijos klebonas Antanas Jasionis. Jie taip pat ieškojo informacijos ir galimybių, kaip pakabinti atminimo lentas Kiaulių krašto savanoriams. Labai nuoširdžiai apsidžiaugiau tokia jų iniciatyva, skatinau ir pasidalinau su jais turima informacija, maketais, eskizais. Tai toks tik ir buvo mano indėlis. Žinau, kad trukdžių turėjo ir jie. Jie rašė raštą ir prašė išduoti leidimą lentą pakabinti savivaldybei priklausančioje teritorijoje, šalia jau esančių atminties paminklų. Deja, jiems net nebuvo pasivarginta atsakyti.

- Bet sumanymas įgyvendintas – šiandien atminimo lenta atidengta.

- Savo ryžto ir atkaklumo dėka, sprendimą jie vistik rado ir jiems pavyko įgyvendinti idėją įamžinti Nepriklausomybės kovų dalyvių atminimą. Atminimo lenta rado savo garbingą vietą ant akmeninės Kiauklių bažnyčios tvoros šalia paminklo Pavasarininkams. Ir rugsėjo 22 d. ji buvo iškilmingai atidengta. Į iškilmes susirinko nemažai žmonių. Tikrai žinau, kad ten buvo tie, kuriems svarbi atmintis. Ypatingai didelė pagarba ir dėkingumas rėmėjams ir šios idėjos iniciatoriams. Kiauklių parapijos klebono Antano Jasionio,Vaclovo Kalesniko, Aleksandro Masiulionio ir jų pagalbininkės Aldonos Kalesnikienės darbas primins ateities kartoms žmones, kurie paliko mums pačią brangiausią dovaną – Lietuvos valstybę.

NERINGA TUŠKEVIČIENĖ

Nuotraukų autoriai Virginijus Sarpauskas ir Alfredas Varnas