Sugyventinį nužudžiusi vilnietė į kalėjimą nesės – nusikaltimą įvykdė labai susijaudinusi

LAT išplėstinė septynių teisėjų kolegija kovo 28 dieną pakeitė ankstesnius teismų sprendimus, kuriais vilnietė buvo nuteista realia ketverių metų laisvės atėmimo bausme.

Naujai paskelbtu nuosprendžiu moteriai skirta pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieneriems metams, paskiriant įpareigojimą – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Baudžiamasis kodeksas už nužudymą numato laisvės atėmimą nuo 7 iki 15 metų, o tam tikrais atvejais iki 20 metų ar net gyvos galvos. Toks nusikaltimas laikomas itin sunkiu. Tuo metu nužudymas labai susijaudinus priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų. Tas, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Kol moteris laukė galutinio LAT verdikto, ji atliko dalį ankstesniais teismų sprendimais jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės Panevėžio kalėjime, nes, įsiteisėjus tuometiniam nuosprendžiui, pernai vasarą buvo pristatyta į bausmės atlikimo vietą ir čia kalėjo iki šių metų vasario. Už grotų pavyzdingai besielgusiai moteriai buvo pritaikytas lygtinis paleidimas ir ji į laisvę buvo paleista, įpareigojus dėvėti apykoję.

„Svarbiausia buvo per šias dienas, kad jai nuimtų apykoję, kadangi paleista su apykoje, ji jai buvo uždėta, moteris praktiškai visą laiką turėjo būti namuose, išskyrus kelias valandas per dieną. Tai buvo dirbama, kad šis Aukščiausiojo Teismo sprendimas kuo greičiau pasiektų Probacijos tarnybą ir greičiau nuimtų apykoję. Penktadienį, prieš šventes, pavyko tą padaryti“, – Eltai sakė nuteistosios advokatas Karolis Barysas.

Pasak jo, Lietuvoje gal buvo keli atvejai, kai teismas nuteistųjų veiksmus kvalifikavo kaip nužudymą labai susijaudinus.

„Tai turbūt labiau teorinė Baudžiamojo kodekso norma, negu praktiškai pritaikoma. Yra buvę atvejų, kada pirmos instancijos teismas nuteisdavo už nužudymą labai susijaudinus, tačiau aukštesnės instancijos teismai tokį nuosprendį panaikindavo“, – pasakojo advokatas.

Pasak jo, Liudmilos L. byloje iškart buvo matyti, kad tai nekasdienė situacija. Moteris anksčiau niekada nebuvo teista ar bausta administracine tvarka, iki išėjimo į pensiją dirbo.

„Moteris ilgus metus gyveno su smurtautoju, vieną dieną ji neatlaiko ir įvyksta tas nužudymas. Ir pasaulyje ta problema keliama. Ką dabar suformavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasitarnaus ir ateityje. Žmonės gyvena smurtavimo aplinkoje ir paskui įvykdo tokius nužudymus, tikrai nemažai tokių atvejų Lietuvoje. Valstybei, policijai buvo žinoma, kad yra toks smurtautojas, bet niekas nesiėmė jokių priemonių, sugyventinis buvo nuteistas, ikiteisminiai tyrimai, bet jam nebuvo uždrausta artintis, nieko to nebuvo. Valstybė nesiima veiksmų, kuriuos ji turėtų atlikti, o paskui kaltina baudžiamąja tvarka nusikaltimą padariusį žmogų“, – Eltai sakė advokatas.

Advokatas kasaciniame skunde LAT rašė, kad institucijos nevykdė savo pareigos apriboti Dmitrijaus B. buvimą su Liudmila M., įpareigojant jį gyventi skyrium ar nesiartinti prie moters, jai nebuvo teikiama socialinė ar psichologinė pagalba, kaip nustatyta dėl smurto artimoje aplinkoje reglamentuojančiuose teisės aktuose.

„Jei tokia pagalba būtų buvusi suteikta, sunkių padarinių būtų buvę galima išvengti. Valstybės institucijoms neatlikus joms pagal įstatymą tenkančios pareigos, negalima bausti sunkioje padėtyje buvusios, nors ir labai sunkią nusikalstamą veiką padariusios nuteistosios griežta laisvės atėmimo bausme, kuria būtų pasiektas tik vienas – nubaudimo – tikslas“, – rašė advokatas.

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas Lietuvoje įsigaliojo 2011 metais.

Vyras mirė nuo vienintelio dūrio į krūtinę

Baudžiamosios bylos duomenimis, Liudmila M. 2020 metų vasario 11 dieną savo bute Vilniuje per konfliktą su savo sugyventiniu Dmitrijumi B. sudavė šiam vieną smūgį peiliu į krūtinę. Vyras nuo šio vienintelio sužalojimo vyras mirė.

LAT išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje akivaizdžiai nustatytas naudoto artimoje aplinkoje sisteminio smurto prieš Liudmilą M. faktas – tarp bendro gyvenimo saitais susijusių asmenų Dmitrijaus B. ir Liudmilos M. buvo susiklostę įtempti tarpusavio santykiai ir nuolatos vykdavo konfliktų, dėl jų buvo kviesti policijos pareigūnai. 

Konfliktai, prasidėję net prieš penkerius metus, tęsėsi iki pat įvykio, nuo 2015 metų, sugyventiniams pradėjus gyventi kartu. 

2015 metais policija buvo kviesta vieną kartą dėl smurto artimoje aplinkoje. Pranešime nurodyta, kad Dmitrijus B. naudojo fizinį smurtą prieš Liudmilą M., pagal šį įvykį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Paaiškėjo, kad moteriai buvo sulaužytas šonkaulis.

2017 metais buvo net 3 pranešimai. Vienu atveju policiją kvietė Dmitrijus B. dėl to, kad Liudmila M. jo neįleido į namus. Kitu atveju pranešime nurodyta, kad Dmitrijus B. naudojo fizinį smurtą prieš Liudmilą M., pagal šį įvykį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis buvo užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. 

Trečiuoju atveju pranešime nurodyta, kad Dmitrijus B. naudojo fizinį smurtą prieš Liudmilą M., pagal šį įvykį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas vėliau buvo nutrauktas.

Nustatyta, kad 2018 metais buvo 4 pranešimai. Du kartus pranešėjas buvo Dmitrijus B., jis pranešė apie tai, kad Liudmila M. jo neįleidžia į namus. Du kartus pranešėja buvo Liudmila M.

Nustatyta, kad 2019 metais buvo vienas pranešimas. Pasak LAT, sisteminį smurtą prieš moterį patvirtina ir byloje esantys medicininiai dokumentai apie jos patirtus kūno sužalojimus, liudytojų parodymai.

Pasak LAT, anksčiau Liudmilos M. bylą nagrinėję teismai, tinkamai neįvertinę pirmiau minėtų aplinkybių, klaidingai interpretavo Dmitrijaus B. neteisėtą smurtinį veiksmą – sudavimą Liudmilai M. delnu – tik kaip įprastą ir negalėjusį moteriai sukelti smurtinių ir emocinių reakcijų.

Teisėjų kolegija, remdamasi jau suformuota teismų praktika, nurodė, kad kaltininko didelio susijaudinimo būsena apibrėžiama kaip situacija, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Tokią būseną gali sukelti dvejopo pobūdžio situacijos – kaltininkas staiga labai susijaudino (buvo fiziologinio afekto būsenos) dėl netikėto, nelaukto nukentėjusiojo vienkartinio poelgio arba tas poelgis buvo paskutinis iš ankstesnių nevienkartinių panašaus pobūdžio nukentėjusiojo poelgių (sisteminio smurto elementas).

Ekspertizės išvada ir ekspertų parodymais buvo nustatyta, kad Liudmilos M. būsena neatitiko fiziologinio afekto kriterijų, tačiau ji buvo išreikšto emocinio susijaudinimo būsenos.

LAT išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad įvykio metu vilnietė buvo staiga labai susijaudinusi dėl prieš ją pavartoto smurto ir, atsakydama į dar vieną iš nuolatinių ankstesnių smurtinių poelgių, tuoj pat po gauto smūgio ranka į veidą staiga sudavė jam vieną smūgį turimu rankoje peiliu į krūtinę ir taip jį nužudė. 

LAT yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.