Sugrįžome į prisiminimų šalį

Kaunas

„Gyvenimo“ nuotr.

Ramutė ŠimukauskaitėŠaltinis: Etaplius.lt

49280

Žolinių dieną Balbieriškio vidurinės mokyklos aštuonioliktosios (1968 m.) laidos abiturientai susitikome po penkiasdešimties metų. Prie mokyklos pasitiko buvusios mūsų lietuvių kalbos ir fizikos mokytojos: Marija Vitkauskaitė ir Elvyra Kalinkevičienė. Žvalgėmės vieni į kitus: laikas bėgo, o mes išlikome tokie patys – su žiburiukais akyse. Gyvenimo laivą akmenuota istorijos tėkmė užgrūdino (užuomina į Balbieriškio herbą).

Foto galerija:

Pirmiausia pagerbėme buvusių mokytojų ir klasės draugų atminimą smėlio kalnelyje už Peršėkės, aplankėme 1936 m. statytą „raudoną“ mokyklą, kurioje pirmąkart sėdome į juodai dažytus suolus. Kiek vėliau padėjome gėlių prie savosios 1966 m. „ant kalno“ statytosios griuvėsių.

Ilgiausiai užsibuvome naujojoje Balbieriškio bažnyčioje, tampančioje miestelio visuomeninio – vertybinio gyvenimo centru. Trumpą istorinę apžvalgą padarė miestelio Tolerancijos centro vadovas Rymantas Sidaravičius, šiuolaikiškus ir tikinčiuosius palengva susigrąžinančius Dievo namus pristatė kun. Remigijus Veprauskas. Šventoriuje, savo aplinka tarsi kviečiančiame prisėsti, pabūti ilgėliau, kalbos sukosi apie tikėjimą, žmogiškumo prasmę, idealų paiešką permainų laikotarpiais.

Prieš 50 metų Balbieriškio vidurinę baigė 26 abiturientai, beveik visi iš klasės į klasę ėję vienuolika metų. Mus vienijo ne tik pertraukos tarp pamokų, bet ir nuolatinės talkos kolūkyje, kuris buvo valdžios paskirtas mokyklos „šefas“, šeštadienio šokiai „raudonos“ mokyklos salėje, kuriuos stropiai stebėjo už sienos gyvenanti direktorė.

Tėvai neturėjo automobilių, telefonų, tačiau kiekvienas mūsų žingsnis jiems buvo žinomas. Ką pasakė mokytojas – šventa. Nebandyk aiškinti, kad blogas pažymys ar pastaba dienoraštyje ne dėl tavo kaltės.

Iš baimės ir naivumo tikėjome nuo 1959 m. istoriją dėsčiusia direktore, jog 1980 m. sausio 1 d. gyvensime komunizme, nes atmintinai buvome iškalę jo principą: „…iš kiekvieno pagal sugebėjimus, kiekvienam pagal poreikius“. Jeigu tuometė valstybė užkariauja kosmosą, tai kodėl abejoti nemokamų parduotuvių galimybe?..

Nelaikėme ir nūnai nemanome, kad buvome prarastoji karta. Ir tėvai, ir mokytojai mus spaudė prie darbo, reikalavo paklusnumo, tačiau nemokė meluoti, skriausti kitų. Gimėme po karo, pradėjome mokytis 1957 m. rugsėjo pirmąją. Mokyklinio žurnalo grafoje apie kilmę beveik visi buvome kildinami iš kolūkiečių, keletas iš darbininkų ir vienas iš tarnautojų.

Pirmosios klasės sąrašuose buvo keturios dešimtys šiam kraštui būdingų pavardžių: Adomaitis Justinas, Antano, Akelaitis Mindaugas, Petro, Andriukevičiūtė Nijolė, Vyto, Ardzijauskas Algis, Bieliauskaitė Janina, Antano, Botyrius Romas, Simano, Blaškevičius Juozas, Antano, Bujanauskas Vytas, Antano, Dubickaitė Zita, Juozo, Gėštauta Juozas, Juozo, Grinkevičiūtė Ona, Albino, Iškauskas Česius, Vlado, Jusaitė Virginija, Petro, Juodžiukynaitė Danutė, Jono, Juodžiukynaitė Albina, Juozo, Jodauga Vytas, Antano, Krilavičius Antanas, Antano, Kurpavičiūtė Gražina, Vyto, Krukauskas Antanas, Juozo, Krukauskaitė Doma, Antano, Kavaliauskaitė Petronė, Motiejaus, Lenikaitė Stasė, Broniaus, Mitrulevičius Vytas, Antano, Muliauskaitė Aldona, Antano, Mekionytė Ona, Antano, Marčiulynas Vidmantas, Simo, Mažeika Algis, Petro, Prakapaitė Dana, Vlado, Ramanauskas Algimantas, Antano, Rėklaitis Juozas, Antano, Stanaitytė Aldona, Emelio, Seilius Vytas, Juozo, Statkevičius Juozas, Vinco, Švedas Juozas, Juozo, Šašlauskaitė Genė, Antano, Treigys Edvardas, Antano, Tulevičiūtė Ona, Prano, Varanavičiūtė Janina, Juozo, Žiūkas Alfonsas, Antano, Žitkutė Laima, Kazio.

Penktosios klasės jau buvo dvi: į Balbieriškio vidurinę įsiliedavo baigusieji keturias klases Norkūnų, Putrišių, Pramezio, Uosos, Kunigiškių, Žiūronių pradinėse ar aštuonmetėse mokyklose. Baigusieji aštuonias klases pagal kažkokį valdžios reglamentą privalėjo rinktis „darbininkiškas“ profesijas, todėl devintojoje faktiškai liko 26 mokiniai.

Mūsų kartos vyresniesiems moksleiviams teko talkinti naujos mokyklos („ant kalno“) statybose. Keletą metų sėdėję vėjo perpučiamose, krosnimis šildomose klasėse (medinis mokyklos pastatas buvo suręstas iš nugriautų ištremto Putrišių kaimo ūkininko Laukaičio trobesių), naujosios mokyklos labai laukėme.

Sentimentai dideliais langais iš toli švietusiai mokyklai tebelikę. Ir po pusės amžiaus matyti jos griūtį labai skaudu. Juolab jaučiant visame miestelyje sustojusį laiką: nebėra spirito gamyklos, teikusios darbo beveik dviem šimtams balbieriškiečių, be mokinių likusi žemės ūkio mokykla, vidurinė „susitraukusi“ iki pagrindinės.

Nepaisant dabarties spalvų, prisiminimai visuomet gaivina. Po lygiai gyvenome dviejose epochose. Mokykloje galvojome, kad taip savo kelią matuoja ir skirsto tik tėvai, nepavydėjome jiems tekusios sovietinės okupacijos, karo ir ypač pokario naštos. Tik šiandien suvokiame tėvų nutylėjimus, jų darbą kolūkyje negaunant atlygio, priesakus vaikams siekti mokslo ir bėgti iš kaimo. Visais laikais kaime buvo nesaugu, nors būtent kaimo socialiniai ryšiai formavo tautinį lietuvio savitumą.

Sovietmečiu Balbieriškis buvo „pakeltas“ iki miestelio statuso, tačiau universitetuose čia gimusiuosius laikė kaimiečiais ir dar su tam tikru „prieskoniu“. Didmiesčių atstovams Balbieriškio vardas asocijavosi su gūdžiu užkampiu ar čiabuvių rezervatu. Kalbos specialistai aiškino, jog tai susiję su fonetika – skardžiaisiais priebalsiais b ir r, dėl kurių miestelio vardas įgijęs konotacinę (pašalinę) reikšmę.

Šiandien mes po daugelio metų suradome kelią į prisiminimų šalį, kuri garsėja Nemuno atodanga ir žvilgsniu į Lietuvos Šveicariją (pasak Vaižganto). Balbieriškis žalias, vadinasi, gyvas. Naujosios bažnyčios statyba liudija apie sugrįžtantį žmonių tikėjimą ateitimi, kurią vieni vadina Dievu, kiti – amžinuoju gyvenimu.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt