PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2018 m. Lapkričio 28 d. 18:10

Sugrįžimas

Utena

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt


62307

Vadovaukitės protu, bet klausykite, ką sako širdis. Jei širdžiai nebus gera, nieko nepasieksite.

Mokytoja Milda Beinoravičienė.


Foto galerija:

5bfebc29c3ff4.jpg
5bfebc352992d.jpg
5bfebc4155c6b.jpg
5bfebc5be73ea.jpg
5bfebc655fb1b.jpg
5bfebc6b12a33.jpg
5bfebc7bed163.jpg
5bfebc888741e.jpg
5bfebc9a1abc1.jpg
5bfebca339a53.jpg
5bfebcbef3009.jpg
5bfebcc585097.jpg
5bfebcd759420.jpg
5bfebce075930.jpg

Iki Utenos „Saulės“ gimnazijos iškilmių buvo likę dar kelios valandos, o laisvi nuo pamokų mokytojai ir mokiniai pirmo aukšto koridoriuje rinkosi kita proga...

Viskas prasidėjo dar vasarą Utenos kraštotyros muziejuje, atidarant penktą personalinę Lino Blažiūno parodą šiek tiek filosofiniu pavadinimu „Dvi pusės“ Tada dailininko auklėtoja Saulės gimnazijoje Milda Beinoravičienė pažadėjo, kad sekanti paroda bus gimnazijoje. Neteko ilgai laukti, o ir progos ieškoti nereikėjo,- šimtasis gimnazijos gimtadienis proga pakankamai rimta.

2000 metais auklėtoja rašė: „Linai, išlydėdama į Menų gimnaziją, linkiu didelės kūrybinės sėkmės ir viliuosi, kad kada nors sugrįši į su klasę savąja freska“.

Linas labai rūpestingai ruošėsi šiai parodai: ant sukarpyto sąsiuvinio lapo skiautelių užrašytus paveikslų pavadinimus pritvirtintino pušies spygliukais. Juk ne vienas ruduo prabėgo ir ne veltui dailininkas parodą įvardijo „Sugrįžimas“, pavadinimą sukomponuodamas pušų spygliais.

Pats dailininkas kalba, kad mokyklos išvaizda neatpažįstamai pasikeitė, tačiau per langus matosi tie patys vaikystės beržai: "Aplinka gali keistis, o esmė išlieka ta pati, per tuos metus tiesiog buvau kitoje erdvėje. Dabar esu vilniškis, tačiau į Uteną grįžtu su dideliu polėkiu. Čia mano širdis. Grįžau į mokyklą skirtingų laikotarpių kūriniais, kurie buvo eksponuojami įvairiose parodose, tame tarpe ir Utenoje. Man pačiam buvo įdomu surinkti paveikslus, rodančius tęstinumą ir ieškojimus. Bakalauro studijų metu pagal „Erazmus“ programą teko pusmetį mokytis mažame Ispanijos miestelyje, kur kitokie vaizdai ir žmonės kitokie, ir iš ten parsivežiau mažą alyvmedžio šakelę, panašią į paukštį, šioje ekspozicijoje virtusia naujausiu mano kūriniu.

Turiu didelį administracinio darbo krūvį, kūrybai lieka laisvos išeiginės, vakarai. Dirbant galerijoje, ar pedagoginį darbą, vis galvoji, kas esi, pergyventos emocijos kaupiasi ir prasiveržia gana netikėtai. Labiausiai mėgstu piešti, tačiau nevengiu naujovių, kartais pasitelkdamas mokykloje įgytas chemijos žinias.

Esu gamtos žmogus, stengiuosi pajusti gamtą, saugoti ir mylėti. Gyvendamas didmiestyje, pradedu galvoti, kaip miesto erdvė skiriasi nuo miesto aplinkos. Tai natūraliai perauga į kūrybą, filosofiškai permąstau procesus, kaip žmogus jaučiasi gamtoje, kas jam svarbu. Saldutiškio apylinkėse praleistos vaikystės patirtis perauga į kūrybą."

Įteikdama šimtmečio gimnazijos suvenyrą, dailininką su puikia paroda, sutampančia su gimnazijos švente pasveikino direktorė Nijolė Zabukienė, parodos organizatorės įteikė sveikatinančių produktų - medaus ir bičių duonelės.

Linas aplankė kažkada buvusią klasę - 63 kabinetą, atsisėdo į suolą, iš kurio prieš 18 metų išvažiavo į Menų mokyklą, pasidžiaugė primiršta 2000 metų klasės nuotrauka.