Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Maisto atliekos / Rawpixel
Vilniaus naujienosŠaltinis: ALFA
Šventiniu laikotarpiu išmetama kur kas daugiau maisto atliekų nei kitais metų laikais. Nesuvalgyti ar vartoti jau nebetinkami Kūčių ir Kalėdų stalo patiekalai tarsi antirecepto ingredientai netrunka atsidurti šiukšliadėžėje, tačiau patirtis rodo, kad dažniausiai jie išmetami netinkamai, t. y. neatskiriant maisto atliekų nuo bendro komunalinių atliekų srauto.
Kaip teisingai rūšiuoti šventinio maisto likučius?
Vieno populiariausių šventinio stalo patiekalų – baltos mišrainės – likučiai turėtų būti išmetami į oranžinius maišelius, o šie – į mišrių atliekų konteinerius. Jei vartoti nebetinkama mišrainė yra pavandenijusi, susidariusį skystį galima pilti į nuotekas tik tuo atveju, jeigu ruošdami maistą nenaudojote aliejaus.
Virtų bulvių, morkų ar burokėlių lupenas, svogūnų lukštus, apelsinų ar mandarinų žieveles, vaisių graužtukus ar grybus reikėtų rūšiuoti išmetant į oranžinius maišelius. Čia atsidurti turi ir sudžiūvę, supeliję duonos gaminiai, pyragai, taip pat kūčiukai ar mielinės bandelės su įvairiais įdarais.
Ypatingą vietą ant Kūčių ir Kalėdų stalo užima ir silkė su pagardais. Žuvį reikėtų išmesti į oranžinį maišelį, tačiau aliejų, kuriame buvo silkė, rekomenduojama pilti į aliejaus surinkimo talpą, o vėliau atiduoti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
Ši taisyklė galioja ir panaudotam aliejui, kuriame kepėte žuvį tešloje, varškės spurgas, žagarėlius ar ruošėte keptų daržovių pagardą, taip pat aliejui iš paruoštų naudoti maisto produktų – įdarytų alyvuogių, džiovintų pomidorų ar pan.
Į oranžinį maišelį gali keliauti ir žuvų ašakos bei žvynai, taip pat vėžiagyvių kiautai, kiaušinių lukštai ir mėsos atliekos, kaulai ar odelės. Visos išvardytos atliekos yra organinės kilmės ar bioskaidžios.
Ar ir jūs neįsivaizduojate Kalėdų be tradicinio spanguolių kisieliaus? Kadangi skysto maisto negalima pilti į oranžinius maišelius, kisielių pilkite į nuotekas – kisieliuje esantis krakmolas vandenyje skaidosi ir nekelia grėsmės vamzdynams. Jei kisieliuje yra vaisių gabalėlių ar uogų, jas išgriebkite ir meskite į oranžinės spalvos maišelį.
Šiuo principu vadovaukimės ir išmesdami vartoti nebetinkamas sriubas, skystus troškinius, įvairius padažus, o Kalėdų laikotarpiu – ir aguonpienį su kūčiukais.
Kalėdinį antireceptą pakeisime tik mažiau vartodami
Netinkamai išmetant ar nerūšiuojant kalėdinio antirecepto ingredientų jie apsunkina atliekų tvarkymo sistemos darbą, teršia aplinką, o galiausiai – kelia diskomfortą ir patiems gyventojams. Į kriauklę ar klozetą išmetamas maistas dažnai užkemša vamzdžius, o nerūšiuotos organinės atliekos konteineriuose skleidžia nemalonų kvapą.
„Turėtume sau priminti tai, ką daugelis, ko gero, ne kartą esame pasižadėję – nebepirkti tiek daug maisto, negaminti tiek daug patiekalų. Maisto atliekų visiškai neišvengsime, tačiau siekdami „nevaišinti“ Vilniaus maisto atliekomis, galime žengti kelis svarbius žingsnius.
Pirma, mažiau vartoti, planuoti savo pirkinius ir jausti saiką, be to, dar vartoti tinkamus maisto produktus galima ir pasiūlyti kitiems. Galiausiai, maisto likučius reikia tinkamai rūšiuoti ir išmesti“, – sako Tomas Vaitkevičius, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius.
Vilniečiai laikosi maisto atliekų etiketo
Vilniuje jau beveik metus laiko yra privaloma rūšiuoti buityje susidarančias maisto atliekas – vartoti nebetinkamus išpakuotus maisto produktus, žieves, lupenas ir graužtukus, taip pat arbatos ir kavos tirščius, arbatos pakelius ir net kambarinius augalus bei jų dalis.
Į oranžinius maišelius gali būti metami ir virtuvėje naudoti popieriniai rankšluosčiai ir servetėlės, vartoti nebetinkami maisto papildai bei kitos organinės kilmės ar bioskaidžios atliekos. Tvirtai užrištus vienkartinius maišelius reikia išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.
Maisto atliekų rūšiavimas yra svarbus ne tik aplinkosauginiu, bet ir ekonominiu bei socialiniu požiūriu. Rūšiuojant maisto atliekas, kitos mišrios komunalinės atliekos lieka švaresnės, todėl padidėja jų perdirbimo galimybės.
Be to, maisto atliekų rūšiavimas skatina socialinius pokyčius, mažinant atliekų susidarymą ir kovojant su maisto švaistymu.