Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris UgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Trys ministerijos įsipareigojo suvienyti jėgas ir konkrečiomis priemonėmis padėti vaikams, kuriems diagnozuotas autizmas ar kitas raidos sutrikimas, bei jų tėvams. Tuo tikslu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis bei švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino pagalbos veiksmų planą dvejiems metams.
Sveikatos apsaugos ministro A. Verygos teigimu, tai svarbus, nėkart iki šiol nežengtas žingsnis, siekiant didinti pagalbos mastą ir paslaugų įvairovę.
„Šiandien įtvirtinome bendrą siekį padėti autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams ir jų šeimoms, pradedant ankstyvąja diagnostika, reikalingomis paslaugomis, baigiant specialistų rengimu ir realia pagalba tėvams. Tai mūsų visuomenės nariai, kuriems norėdami padėti, įsipareigojame dirbti petys į petį“, – sako ministras A. Veryga.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis tvirtina, kad pagalba šeimoms, auginančioms vaikus su autizmo spektro sutrikimais, turi būti kuo individualesnė: čia negalioja principas, kas tinka vienam – tiks ir kitam. Šiuo atveju mes turime prisitaikyti prie tėvų, auginančių „lietaus vaikus“ poreikių ir teikti tas paslaugas, kurių reikia konkrečiai šeimai.
„Daugelis tyrimų ir ne vienos šeimos patirtis rodo, kad dėmesys, kantrybė ir sunkus nuolatinis darbas su autizmo spektro sutrikimą turinčiu vaiku gali padėti pasiekti reikšmingos pažangos. Norėdami padėti – turime sujungti pajėgas, todėl ir radosi konkretus veiksmų planas“, - teigia ministras L. Kukuraitis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako, kad iki šiol sisteminio, koordinuoto dėmesio autizmui labai stigo.
„Tiek kuo anksčiau nustatant diagnozę, tiek vykdant ankstyvąją intervenciją ankstyvosios reabilitacijos ar ikimokyklinio ugdymo įstaigose, mokyklose individualizuojant ugdymą ir teikiant švietimo pagalbą vaikui, taip pat konsultuojant tėvus ir kt. Džiaugiuosi, kad pavyko suvienyti pastangas, pasiekti bendro sutarimo. Tikiuosi, kad bus pritarta ir Švietimo įstatymo pataisai, numatančiai, kad kiekviena mokykla sudarytų sąlygas įvairių ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymui ir reikalingos pagalbos teikimui“, – sako ministras A. Monkevičius.
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkės Kristinos Košel-Patil teigimu, šiandien pasirašomas veiksmų planas yra ilgalaikio asociacijos ir trijų ministerijų bendradarbiavimo rezultatas.
„Dėsime visas pastangas, kad jis virstų ne dar vienu dokumentu stalčiuje, o realia pagalba su autizmu susidūrusioms šeimoms Lietuvoje. Deja, plane kalbame tik apie vaikus, o visai pamirštame, kad po 15 metų mes turėsime tūkstančius suaugusių autistiškų asmenų, kuriems reikės plataus spektro pagalbos priemonių – nuo grupinio gyvenimo namų iki pagalbos universitetuose, integracijos į darbo rinką. Tad kviečiame žengti dar vieną svarbų žingsnį – paruošti šalies Autizmo strategiją, kokias turi kitos Vakarų Europos šalys. Mūsų asociacija yra „Autism Europe“ narė ir glaudžiai bendradarbiauja su kitų šalių asociacijomis, tad siūlome inicijuoti tarptautinę darbo grupę bei perkelti gerąsias praktikas į Lietuvą“, – sako K. Košel-Patil.
2019-2020 metų pagalbos veiksmų plane numatyta naujovių sveikatos priežiūros, ankstyvosios diagnostikos ir reabilitacijos srityse, teikiant socialinę pagalbą ir reikiamas ugdymo paslaugas ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir vėlesniuose ugdymo etapuose.
Planuojama paruošti ir daugiau specialistų, kurie galėtų dirbti su tokių raidos sutrikimų turinčiais vaikais, padėti jų tėvams. Taip pat numatoma aktyviau šviesti visuomenę, siekiant mažinti iki šiol gajų viduramžišką požiūrį į tokių raidos sutrikimų turinčius vaikus bei jų tėvus, mažinti stigmą, didinti toleranciją ir pakantumą kitokiems šalia mūsų esantiems žmonėms, nes jie – lygiaverčiai visuomenės nariai, o su autizmu susiduria dažna Lietuvos šeima.
Kaip pabrėžia specialistai, ankstyvoji diagnostika yra kritinis veiksnys tolesnei vaiko raidai. Kuo anksčiau nustatoma problema, tuo anksčiau pradedama teikti efektyvi pagalba ir ugdymas, tuo geresnė prognozė. Tad ypač svarbu vaikų profilaktinio sveikatos tikrinimo metu tinkamai atlikti ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinės raidos tikrinimą.
Tam buvo atnaujintas vaikų profilaktinis sveikatos tikrinimas ir nuo 2015 metų pabaigos išsamiai specialistų aprašytas bei atliekamas ankstyvojo amžiaus vaikų iki 4 metų psichomotorinės raidos visuotinis tikrinimas. O norint paskatinti šio tikrinimo atlikimą, dar artimiausiu metu bus parengti reikalingi teisės aktų pakeitimai, kad šeimos bei vaikų ligų gydytojai būtų finansiškai skatinami atlikti vaiko psichomotorinės raidos tikrinimus ir taip kuo anksčiau pastebėti galimus sutrikimus.
Pastebėjus, kad vaiko raida neatitinka jo amžiaus arba yra rizikos veiksnių vystytis vaiko raidos sutrikimui, svarbu laiku kreiptis pagalbos. Tokia pagalba yra vaiko raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija. Tai specialistų komandos teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos, užtikrinančios ankstyvą vaiko raidos sutrikimo nustatymą, ankstyvą kompleksinę pagalbą vaikui ir jo artimiesiems.
Lietuvoje daugėja vaikų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų. Šiemet 48 įstaigos sudarė sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) vaikų ankstyvosios reabilitacijos paslaugoms teikti.
Kasmet didėja ir finansavimas. 2017 metais iš viso panaudota 5,8 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) lėšų vaikų ankstyvosios reabilitacijos paslaugoms apmokėti, 2018 m. – 8,5 mln. eurų, o 2019 m. ir vėlesniais metais bus užtikrintas tolesnis šių paslaugų išlaidų apmokėjimas.
Įgyvendinant šį planą, dalyvaus tiek ministerijos, tiek joms pavaldžios įstaigos, įsitrauks aukštosios mokyklos, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos.
Pernai vaikų, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, iš viso buvo 1 896, 2017 metais – 1 719 vaikų, 2016 metais – 1 434 vaikai. Naujai susirgusių vaikų pernai buvo 710, 2017 metais – 409 vaikai, 2016 metais – 323 vaikai. Taigi stebima tendencija, kad vis daugiau vaikų diagnozuojami šie sutrikimai, dėl to didinti pagalbą yra tiesiog būtina.