Sudarant sutartis su gydymo įstaigomis, prioritetas vaikų specializuotoms medicinos paslaugoms

Šiaulių respublikinės ligoninės (ŠRL) Moters ir vaiko klinikoje aptartos skubios ir specializuotos medicininės pagalbos vaikams organizavimo bei vaikų srautų valdymo problemos Šiaulių apskrityje.

Pasitarime, kuriame dalyvavo Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius Remigijus Mažeika, LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas, ŠRL Moters ir vaiko klinikos vadovas Linas Rovas, Šiaulių apskrities rajonų ligoninių vadovai, socialinių paslaugų centrų atstovai ir greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojai, nuspręsta siūlyti Šiaulių krašte sukurti integruotos vaikų sveikatos priežiūros modelį, klasterį bei pradėti nuo mokymų skubią medicininę pagalbą vaikams teikiantiems medikams organizavimo.

Įgyvendinant ketvirtąjį ligoninių restruktūrizacijos etapą Radviliškio, Kuršėnų ir Joniškio ligoninėse uždaryti vaikų ligų skyriai. Šiaulių TLK direktorius apžvelgė praėjusio laikotarpio rezultatus bei įvertino patirtį: „Specializuotos ir skubios medicinos pagalbos vaikams teikimas Šiaulių krašte ir uždarius šiuos skyrius vyksta gana sklandžiai, tačiau dar turime nemažai padaryti, norėdami saugesnės ir efektyvesnės pagalbos vaikams.”

Šiaulių TLK direktorius R. Mažeika visų pirma padėkojo Šiaulių respublikinės ligoninės Moters ir vaiko klinikos medicinos personalui, gydančiam iš rajonų, kuriuose nebeliko vaikų ligų skyrių, atvežamus pacientus. „Be papildomų investicijų vargu ar kas sutiktų daryti tokias permainas, bet jūs sugebėjote, nors patalpos reikalauja esminių pakeitimų, be to, būtina investuoti į žmogiškuosius išteklius“, – sakė R. Mažeika. Direktoriaus teigimu, Šiaulių TLK pasirengusi padidinti sutartinę sumą ŠRL Moters ir vaiko klinikai, kad čia dirbantiems pediatrams būtų atlyginta už išaugusius pacientų srautus ir padidėjusį darbo krūvį.

Vis dėlto pirmo ir antro lygio vaikų sveikatos priežiūra regione, R. Mažeikos nuomone, galėtų būti efektyvesnė. Pateikęs palyginamąją vaikų gydymo stacionare analizę Šiaulių TLK vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje, o taip pat ir Šiaulių apskrityje, net dešimt kartų dažniau nei Europos šalyse stacionare vis dar gydomos paprastos infekcijos, ūmūs bronchitai, tonzilitai, kurie sėkmingai galėtų būti gydomi ambulatorijos sąlygomis, todėl reikėtų stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą, plėtoti nestacionarines paslaugas. Pavyzdžiui, Pakruojo rajono savivaldybėje yra 3124 vaikai, o už stacionarines paslaugas pateikiami apmokėti 1128 atvejai. Akivaizdu, kad tai negali būti pagrindžiama medicininėmis indikacijomis.

Kad skubi medicinos pagalba vaikams be trikdžių būtų teikiama rajonuose, ypač tuose, kur nebėra vaikų ligų skyrių, Šiaulių TLK nuo balandžio finansuoja papildomas greitosios medicinos pagalbos brigadas. Esant medicininėms indikacijoms šios brigados galės pervežti vaikus į ŠRL Moters ir vaiko kliniką.

Jeigu į Šiaulių respublikinę ligoninę iš rajono bus atvežtas ligonis, kuriam nėra būtinas stacionarinis gydymas, medikams rekomenduojama nakčiai pritaikyti stebėjimo paslaugą, o rytą, jeigu yra poreikis, bendradarbiaujant su savivaldybių socialinių paslaugų centrais organizuoti ligonio parvežimą. Ligonių pervežimui iš Šiaulių respublikinės ligoninės tęstiniam gydymui rajonų ligoninės galėtų naudoti ir neseniai gautus naujus GMP automobilius. Taip būtų sumažintas krūvis apskrities GMP tarnybai, ir ši dirbtų operatyviau.

Pakruojo rajono ligoninės direktorius Vygantas Sudaris nenorėjo sutikti, jog dauguma ligonių galėjo būti gydomi ambulatorijos sąlygomis arba dienos stacionare. Esą vaikų iš kaimo tėvai į gydymo įstaigą neprivežios, o šeimos gydytojas ar felčeris namuose ligonio taip pat neturės galimybės aplankyti, nes pirminės grandies medikams trūksta transporto priemonių, net dviračių.

Pakruojo ligoninės direktoriui priminta, kad aplinkiniuose rajonuose socialinės problemos vis rečiau sprendžiamos medicinos sąskaita, kad šeimos gydytojas ar slaugytoja privalo lankyti ligonius, leisti vaistus ir atlikti kitas savo pareigas, o pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC) ir savivaldybės vadovai – užtikrinti būtinų priemonių skyrimą. Deja, analizė rodo, kad Pakruojo PSPC pediatrai pernai nė karto neatliko greitojo streptokoko antigeno nustatymo testo, o stacionare buvo gydytas net 131 toks ligonis.

„Kai savo darbo neatlieka šeimos gydytojai, kenčia visi aukštesnio lygio medikai. Į priėmimo skyrius plūsta nevaldomi srautai pacientų, iš kurių 60–70 procentų neturėtų praverti ligoninės durų, jeigu paslaugą būtų gavę laiku“, – konstatavo RŠL laikinoji direktorė Vaiva Makštutienė. Jos nuomone, be reikalo ligoninėje praleista diena didina paciento riziką užsikrėsti hospilaline infekcija ir gali turėti įtakos tolimesniam jo sergamumo didėjimui.

Diskusijoje dalyvavusio LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo Rimanto Kėvalo teigimu, sveikatos sistema turi užtikrinti vaiko teisę į kokybišką sveikatos paslaugą. „Susitarkime dėl pamatinių dalykų: stacionarinės paslaugos ir jų didinimas yra kelias į niekur“, – pabrėžė profesorius. Jo nuomone, reikėtų užbrėžti raudoną liniją tarp sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų: „ponai savivaldybėje socialinėms paslaugoms gauna didžiulius pinigus, kurių neišnaudoja pagal paskirtį.”

Šiaulių regioną R. Kėvalas vadino pirmeiviu gerąja prasme, nes vaikų skyrių uždarymas mažuose rajonuose yra pozityvus procesas. Kartu profesorius siūlė stiprinti skubios medicinos pagalbos vaikams organizavimą. „Rajone gali būti meningokemija, gali vaiką partrenkti automobilis. Kas čia ir dabar, nelaukdamas, kol atvažiuos medikai iš Šiaulių, pacientui suteiks skubią specializuotą pagalbą? Kur pacientą transportuos greitoji medicinos pagalba? Kas nuspręs, kur turi keliauti ligonis: į rajono ligoninę – kol atvažiuos reanimobilis iš Šiaulių – ar galbūt tiesiai į Šiaulius?“ – klausimus kėlė diskusijos dalyvis.

ŠRL Moters ir vaiko klinikos vadovas Linas Rovas kvietė neužkrauti visų pasaulio rūpesčių ant medikų pečių: „Visi žino, kad pagydys, pamaitins ir kažkokiu būdu pasikvietusi medicinos pagalbą parveš namo. Liūdna, kad medikai turi spręsti ir socialines problemas, ne tik rūpintis sveikatos priežiūra. Labai norėčiau, kad salėje būtų žmonės, kurie sprendžia mašinų ir dviračių klausimus. Jeigu reiks, ir aš pasiruošęs nupirkti dviratį felčeriui.”

Pasitarimo dalyviai siūlė sukurti skubios medicinos pagalbos vaikams teikimo klasterį, nes Šiaulių regionas nutolęs nuo šalies universitetų ligoninių ir jaučia jaunų specialistų ir apskritai gydytojų stoką.

Taip pat nuspręsta organizuoti mokymus paramedikams, GPM personalui, priėmimų skyriuose dirbantiems medikams, kad vaikas gautų kokybišką ir saugią medicinos pagalbą ten, kur reikia. Pirmas žingsnis – sudaryti darbo grupę integruotam vaikų sveikatos priežiūros modeliui Šiaulių regione sukurti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos informacija