Suabejojo prezidentės siūlymu didinti baudas: jos esą ir taip didelės

Baudos prekybininkams ir taip yra didelės, o ar prezidentės teikiamos pataisos, kuriomis bus siekiama pagerinti konkurencinę aplinką, būtų naudingos, bus galima komentuoti tik jas atidžiau išnagrinėjus, Eltai sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.

„Baudų dydis ir dabar yra labai didelis. Bent jau mūsų (asociacijos. - ELTA) įmonėse, jei būtų pritaikyta 10 proc. nuo apyvartos bauda, tai čia ne viena įmonė užsidarytų, net ir didžiosios. Dėl to tas baudų dydis nebuvo esminis mums, kaip prekybos sektoriui, klausimas. Mums labai svarbu, kad tokios žmogiškos klaidos kaip etikečių ar kvitų neatitikimas, būtų išskirtos - kur yra žmogaus, darbuotojo klaida, o kur įmonės strategija apgaudinėti žmones. Iki šiol tai nebuvo atskirta. Dėl visko - nesvarbu, ar kasininko klaidos, ar dar kažkieno - labai didelė atsakomybė tenka įmonei. Tai mums nepatiko, nes negalime užtikrinti, kad darbuotojai kaip robotai dirbs be klaidų. Aš norėčiau tikėti, kad tai kažkiek atsispindės ir įstatymo projektuose“, - Eltai komentavo L. Vilimas.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis Eltai sakė, kad dabartinės baudos ir taip atgraso nuo konkurencinių pažeidimų.

„Ši priemonė (baudų padidinimas. - ELTA) tikrai nebus labai efektyvi, nes vien 10 proc. metinių pajamų yra labai didelė bauda, kuri labai retai arba net niekada nebuvo pritaikyta. Problema nėra baudos dydis, nes, lyginant su kitų šalių patirtimi, tai 10 proc. jau yra tai, kas turėtų atgrasyti nuo bet kokių nelegalių susitarimų ir paskatinti konkurenciją“, - sakė N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, reikėtų labiau galvoti apie Konkurencijos tarybos galių išplėtimą, didesnių įgaliojimų suteikimą, kas padėtų išaiškinti nelegalius susitarimus, nes istorijoje buvo daug pavyzdžių, kai įtarimus įrodyti yra sudėtinga arba neįmanoma. Vis dėlto N. Mačiulis tikina, kad yra daug efektyvesnių kovos su kainomis būdų.

„Daug didesnė problema yra ta, kad kai kuriuose sektoriuose yra mažai rinkos dalyvių, todėl tos konkurencijos natūraliai nėra. Pavyzdžiui, yra įstatymuose apribota, kad vienos vaistinės dydis gali būti ne mažiau kaip 60 kv. m, o viename pastate įstatymai draudžia registruoti daugiau nei vieną vaistinę. Jau čia yra įstatymo suvaržyta konkurencija. Būtent tokius barjerus konkurencijai pašalinus būtų galima daug greičiau paskatinti naujų rinkos dalyvių atėjimą ir tuo pačiu mažesnes kainas“, - Eltai teigė N. Mačiulis.

Kaip Eltai po susitikimo su prezidente sakė pats Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas, jis yra išsakęs per susitikimus su politikais ir pakartojo pirmadienio susitikime su D. Grybauskaite, kad Konkurencijos taryboje yra pasiektas lygis, kai norint padaryti kažką daugiau, reikia arba daugiau žmonių, arba kelti darbuotojų kvalifikaciją.

„Tai klausimas jau politinis, kiek dėmesio skiriama konkurencijos skatinimui. Tai - ne tik pinigai, bet apskritai dėmesys, ištekliai kaip institucijai“, - sakė Š. Keserauskas.

ELTA primena, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui teikia keturių įstatymų paketą, kurie, jos įsitikinimu, turės tiesioginę įtaką kainoms. Juose numatoma, kad priimant svarbius teisės aktus, būtų privaloma įvertinti daromų pakeitimų poveikį konkurencijai. Taip pat siekiama, kad baudų už konkurencijos pažeidimus nebūtų įmanoma išvengti, pačios baudos už klaidinamą reklamą ar informaciją bei kainas didinamos.

Pirmadienį šalies vadovė taip pat susitiko su Konkurencijos tarybos pirmininku Š. Keserausku aptarti augančių kainų problemą bei konkurencingumo didinimą.

Šalies vadovės įsitikinimu, pagrindinis ir patikimas būdas išvengti apgaudinėjimo - didinti sąžiningą konkurenciją, neleisti verslui piktnaudžiauti dominuojama padėtimi ir išvengti atsakomybės už prasižengimus.

Siūloma, kad įstatymų pasikeitimai įsigaliotų nuo kitų metų liepos 1 d.

Prezidentės teikiamose Reklamos ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pataisose baudas numatyta susieti su įmonės pajamomis - iki 13 proc. metinių pajamų, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. eurų. už pakartotinai padarytą pažeidimą - iki 6 proc. pajamų, bet ne daugiau kaip 200 tūkst. eurų.

Dabar maksimali Reklamos įstatyme numatyta bauda 8 688 eurai. Maksimalios baudos už nesąžiningą veiklą nėra fiksuotos. Šiuo metu už Konkurencijos įstatymo pažeidimus juridiniams asmenims gali būti skiriama piniginė bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais.

ELTA