PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kvadratas2022 m. Gruodžio 23 d. 10:50

Su „Tirpstančiu laiku“ atsisveikinta grojant simfonijai

Šiauliai

Audronio Rutkausko nuotr.

Kvadratas. Meno teritorijaŠaltinis: Etaplius.LT


254824

Nuo lapkričio 28 iki gruodžio 12 d. „Polifonijos“ mažojoje salėje buvo eksponuojama Šiaulių dailės mokyklos mokytojų Gitanos Kaltanienės, Irenos Šliuželienės ir Viliaus Šliuželio akvarelės tapybos darbų paroda „Tirpstantis laikas“.

Paroda neįprasta ne tik dėl to, kad švenčiamas jos uždarymas, bet ir dėl performanso, kuriuo tai padaryta. Gruodžio 12 d. įvykęs uždarymas paminėtas parodos autorių mokiniams išnešant eksponatus po vieną, skambant austrų kompozitoriaus Jozefo Haidno 45-ajai simfonijai.

Šis muzikinis kūrinys turi ir kitą pavadinimą – „Atsisveikinimo simfonija“: XVIII a. ji sukurta ir atlikta kaip užuomina mecenatui, jog orkestrui laikas iš atostogų grįžti į Vieną pas savo žmonas. Simfonijos paskutinėje dalyje visi muzikantai po vieną užpučia savo žvakes ir išeina.

„Kad niekada ta energija neišsektų ir kad visi vienas kitą palaikytume!“ – parodos uždaryme linkėjo Šiaulių dailės mokyklos pavaduotoja ugdymui Gedutė Grigaliūnaitė.

„Mes labai džiaugiamės gimusiu bendradarbiavimu. Manau, kad šis bendradarbiavimas bus ne pirmas ir ne paskutinis. Žinokit, kad jūsų mokykla, jūsų mokiniai ir jūs patys esat visada šiose patalpose laukiami“, – „Polifonijos“ vardu kalbėjo kultūrinių veiklų organizatorė ir administratorė Gertrūda Gulbinaitė.

Audronio Rutkausko nuotr.

„Labai noriu nuoširdžiai padėkoti pirmiausia šių patalpų valdytojams, kad turi tokią puikią erdvę meno kūriniams ir susitikimams. Jaučiant bendrystę tarp mokyklų, biudžetinių įstaigų ir kūrėjų, labai džiaugiamės, kad tokia erdvė yra, nes jos labai greitai sunyksta. Puoselėkit, saugokit! Iš tikrųjų noriu nuoširdžiai padėkoti ir autoriams“, – sakė Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Daina Kinčinaitienė.

Susirinkusiesiems dėkojo viena iš parodos autorių Irena Šliuželienė. Ji teigė, kad tirpstantis laikas ypač jaučiamas kalėdiniu laikotarpiu: „Iš tiesų pati didžiausia dovana yra mūsų laikas, kurį skyrėme vienas kitam. Ir tas tirpstantis laikas – Advento laikotarpis: mes ateinam į Kalėdas. Laikas tirpsta ir mes patys negalim atsistebėti: atrodo, ką tik buvo ir vėl iš naujo. Tada bandom pasimatuoti, pasisverti, kartais pažiūrim į pasą, tiesa, bet širdis tai spurda! Norisi visų šitų gražių dalykų.“

Autorė pasakojo, kad visi eksponuoti darbai yra sukurti vasarą. Ji prisipažino, kad abu su Viliumi dabar yra šiek tiek nutolę ir tik stebi šalia dirbančius akvarelės meistrus – patys lipdo šamoto skulptūras. „Tada neištvėrę grįžtam ir patyliukais iš ambicijos vis tiek bandom lieti, daryti, pasidžiaugti vandeniu ir spalvomis, kurias bandom kažkiek suvaldyti ir kažką pamatyti“, – priduria Irena.

Autorė itin džiaugėsi „Polifonijos“ erdve: „Jau turbūt daugelis matė mūsų darbus Kaune, bet kita erdvė, kita aplinka – tokia kamerinė, jauki – duoda savo spalvą, savo džiugesį. Buvo įdomu ir patiems pasižiūrėti, kaip darbai atrodo kamerinėje aplinkoje ir kaip mes derame vieni šalia kitų.“
I. Šliuželienė baigdama pabrėžė, kad kiekvienas turėtų subjektyviai priimti tai, ką mato, ir jeigu tai jam kažką duoda, įkvepia, suteikia džiugesio ar motyvacijos, „tai turbūt ir yra pats didžiausias parodos derlius, kurio galime tikėtis.“

Elena Monkutė


Foto galerija:

Audronio Rutkausko nuotr.
Audronio Rutkausko nuotr.
Audronio Rutkausko nuotr.
Audronio Rutkausko nuotr.
Audronio Rutkausko nuotr.
Audronio Rutkausko nuotr.
Audronio Rutkausko nuotr.
Audronio Rutkausko nuotr.
RTK04163.JPG
Audronio Rutkausko nuotr.
Audronio Rutkausko nuotr.
Audronio Rutkausko nuotr.
RTK04185.JPG
Audronio Rutkausko nuotr.