ŠU ir VU mokslinių tyrimų lauke – mokyklų vidaus patalpų oro tarša ir jos poveikis mokinių sveikatai

Šiaulių universiteto Regionų plėtros instituto Aplinkos tyrimų grupės nariai (prof. Ingrida Šaulienė, doc. dr. Laura Šukienė, dr. Ilona Kerienė, laborantė Dovilė Dovydaitytė) pradėjo bendrą tyrimą su Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto ir Sveikatos mokslų instituto profesoriaus habil. dr. Arūno Valiulio vadovaujama grupe, tiriančia mokyklų oro taršos sezoninius ypatumus ir jos poveikį pradinių klasių moksleivių sergamumui kvėpavimo takų ligomis ir alergija. Šį projektą ypač palaikanti Lietuvos vaikų pulmunologų draugija Šiaulių universitetui tyrimo įgyvendinimui skyrė 5000 eurų paramą.

ŠU ir VU mokslinių tyrimų objektas – mokyklų vidaus patalpų oro taršos poveikis mokinių sveikatai

Šių metų lapkričio mėnesio pradžioje pradėti darbai tęsis iki mokslo metų pabaigos. Numatyta, kad pirmojo tokio pobūdžio tyrimo Lietuvoje metu bus surinkta unikalių duomenų apie mokymosi aplinkos oro kokybę. Kooperuojant mokslines kompetencijas bus atlikti matavimai, apimantys biologinę ir fizikinę oro taršą skirtingose Vilniaus miesto pradinių klasių mokyklose. Šiaulių universiteto tyrėjai įvertins gamtinių alergenų – žiedadulkių ir mikroskopinių grybų sporų, sklaidą ir gausumą, o Vilniaus universiteto mokslininkų grupė, matuodama fizikinius oro taršos parametrus, daugiausia dėmesio skirs kietųjų dalelių, lakiųjų organinių junginių ir azoto oksidų koncentracijos įvertinimui. Reikšminga tai, jog kartu su oro kokybės analize bus atliekami vaikų sveikatos būklės stebėjimai, įtraukiant kvėpavimo takų uždegimų monitoringą ir personalizuotus alergologinius tyrimus.

Lietuvos vaikų pulmunologų draugijos indėlis atliekant tyrimą

Šiaulių ir Vilniaus universitetų mokslininkų komandų atliktų tyrimų duomenis planuojama naudoti mokslinėms publikacijoms rengti ir jais pasidalyti su suinteresuotomis šalimis. Šį tyrimą ypač palaiko Lietuvos vaikų pulmunologų draugija, Šiaulių universitetui skyrusi 5000 eurų paramą, kuri bus panaudota reikalingoms priemonėms įsigyti. Tikimasi, gautus rezultatus paskelbti visuomenei ir juos aptarti su atsakingomis institucijomis. Rezultatai bus svarbūs planuojant mokyklų renovacijos projektus ir sprendžiant viešųjų patalpų oro kokybės bei vėdinimo klausimus.

Duomenys apie gyventojų sveikatą rodo tendenciją, jog didesniuose šalies miestuose alergija sergančių asmenų yra daugiau nei mažesniuose, o demografinė situacija kinta gyventojų kėlimosi į didesnius miestus linkme. Lietuvos higienos instituto duomenimis, dėl įkvepiamųjų alergenų sukeltų ligų dažniausiai kenčia 5–14 metų amžiau vaikai, didžiąją dalį dienos praleidžiantys mokykloje. Iki šiol daugumos mokyklų patalpų vėdinimas yra nepakankamai modernizuotas, todėl oro kokybė mokymosi laikotarpiu gali būti vienas iš veiksnių, nulemiančių asmens sveikatos būklę ir paveikiančių mokymosi rezultatus.

Daugiau dėmesio vidaus patalpų oro kokybės tyrimams

Šiaulių universiteto Regionų plėtros instituto Aplinkos tyrimų grupės narė doc. dr. Laura Šukienė pastebi, jog išsivysčiusiose šalyse 80–90 proc. laiko praleidžiama uždarose patalpose, todėl būtent ten jaučiamas didžiausias oro poveikis sveikatai. „Taip susiklostė, kad daugiausiai dėmesio skiriama aplinkos orui, jo taršos kontrolei, o vidaus aplinka ir joje esantis oro užterštumas analizuojamas kur kas rečiau. Aplinkos tyrimų grupėje Šiaulių universitete mes periodiškai pasikalbėdavome, kad būtų įdomu patyrinėti, kiek alergeninių medžiagų turinčio atmosferos bioaerozolio pasklinda patalpose. Čia svarbus tiek laiko aspektas (pavasarį, tikėtina, daugiau žiedadulkių, o rudenį – mikroskopinių grybų sporų), tiek ir patalpų naudojimo intensyvumas bei jų įrengimo kokybė. Atsakomybės prisiėmimas už rezultatus, gautus iš mokyklose surinktų mėginių – mūsų komandos galimybes atitinkantis iššūkis. Išskirtinę šio tyrimo vertę matome bendradarbiavime su alergologais, nes biologinės kilmės dalelės pasižymi ne tik mechaniniu kvėpavimo takų dirginimu, bet turi ir cheminį poveikį sveikatai. Nekantriai laukiame galutinių tyrimų rezultatų“, – sako doc. dr. Laura Šukienė.

Pasak Šiaulių universiteto Regionų plėtros instituto lektorės dr. Ilonos Kerienės, skirtingo pobūdžio patalpų ore pasklidusių mikroskopinių grybų sporų įvairovė su studentais tyrinėjama jau ne vienerius metus. „Viename iš magistro baigiamųjų darbų, greta įvairovės aspektų atlikome ir išskiriamų cheminių medžiagų analizę. Tai padėjo nustatyti, kad kai kurios Šiaulių universiteto bibliotekos patalpos gausiai užterštos ne tik mikroskopiniais grybais, bet ir jų produkuojamais mikotoksinais, kurie gali ne tik alergizuoti, bet ir sukelti astmą ar būti kitų kvėpavimo takų ligų priežastimi. Tarptautinės Europos tarpvyriausybinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje (angl. European Cooperation in Science and Technology – COST) programos veikloje CA17136 INDAIRPOLLNET, kurioje šiuo metu tenka dalyvauti, visi mūsų tyrimai yra skirti būtent pastatų vidaus oro kokybei. Taigi bus įdomu ir naudinga su kolegomis iš Vilniaus universiteto pasidalyti mūsų komandos atliekamų tyrimų gautais rezultatais“, – įžvalgomis dalijasi dr. Ilona Kerienė.

Šiaulių universiteto Regionų plėtros instituto Aplinkos tyrimų grupės narė, laborantė Dovilė Dovydaitytė teigia, jog iki šiol buvo analizuojami tik mėginiai, surinkti aplinkos ore. „Aplinkos mėginių paėmimas ir tyrimai yra aiškiai standartizuoti ir gerai žinomos visos procedūros, tačiau patalpų tyrimuose tokios tvarkos nėra. Teko analizuoti mokslo publikacijas, ieškoti tarptautinės patirties šioje srityje. Prieš pradėdami bendradarbiauti su Vilniaus universiteto mokslininkų grupe, atlikome eksperimentinius tyrimus Šiaulių universiteto Regionų plėtros instituto patalpose. Tikiuosi, jog kryptingas bendradarbiavimas su Vilniaus universiteto kolegomis duos reikšmingų rezultatų ir naujų galimybių“, – sako D. Dovydaitytė.