Su griuvėsiais atsisveikinama ir kaimiškose seniūnijose, ir Kėdainių mieste

Pastaraisiais metais Kėdainių rajone mažėja pastatų vaiduoklių, kurie ir kelia pavojų, ir darko kraštovaizdį. Šiais metais mūsų krašte jų liks dar mažiau, nes planuojama nugriauti net dvylika apleistų pastatų. Paskutiniame praėjusių metų rajono savivaldybės tarybos posėdyje priimtas sprendimas nugriauti dvylika apleistų statinių.

Griaus ir sutvarkys teritorijas

2018 metų birželio pradžioje teismo buvo pripažinti savininko neturinčiu, bešeimininkiu turtu bei perduoti rajono savivaldybės žinion šie pastatai – senos fermos Joknių, Pašėtės, Sangailių ir Žeimelių kaimuose, buvusios Pagirių obuolių saugyklos nebeveikiantys vandenvalos įrengimai Mlodzinavos kaime, trąšų sandėlis Meironiškiuose ir dvi apleistos fermos Gersonės kaime.

Šių avarinės būklės nebereikalingų griuvenų likvidavimas, laužo išvežimas ir aplinkos sutvarkymas kainuos 155,9 tūkst. eurų.

Didžioji šios sumos dalis, 132,5 tūkst. eurų, yra Europos Sąjungos paramos lėšos, o rajono savivaldybės indėlis sudaro 23,4 tūkst. eurų.

Pastatams griauti savivaldybė skelbia viešųjų pirkimų konkursus, kuriuose gali dalyvauti atestuotos, teisę atlikti šiuos darbus turinčios įmonės.

Sėkmingai dirba dvi specialistės

Rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius pasidžiaugė, kad pagal Europos Sąjungos (ES) paramos panaudojimą griaunant avarinės būklės statinius, Kėdainių rajonas patenka tarp pirmaujančių šalyje.

„Mūsų rajone tikrai mažėja šeimininkų neturinčio nekilnojamojo turto. Jau keletą metų savivaldybės administracija sėkmingai vykdo ES projektus, už kurių įgyvendinimą atsakingos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyr. specialistė Aušra Čiukienė, projekto vadovė, ir Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Daiva Ramanauskienė, projekto vykdytoja. Dėkoju joms už gerą darbą, nes šios specialistės atsakingai paruošia dokumentaciją ir viską kruopščiai sutvarko iki galo“, – sakė S. Grinkevičius.

Nebeliko grėsmę kėlusio malūno

Su griuvėsiais atsisveikinama ir kaimiškose seniūnijose, ir Kėdainių mieste. Čia senojo miesto parko prieigose nebeliko vaiduokliu virtusio malūno, kuris praėjusią vasarą pagaliau buvo nugriautas. 1992 metais statinį įsigijo privatus asmuo, tačiau nuosavybės dokumentai nebuvo tinkamai nesutvarkyti. Todėl pastatas liko neprižiūrimas, kol teismo sprendimu malūnas perduotas rajono savivaldybės žinion.

„Beveik trisdešimt metų šis malūnas tikrai nepuošė miesto ir kėlė grėsmę žmonėms. Kadangi mums rūpėjo žmonių saugumas ir miesto įvaizdis, šią problemą sprendėme visais įmanomais būdais, kad pastatas būtų nugriautas, o aplink jį esanti teritorija sutvarkyta“, – sakė S. Grinkevičius.

Pripažinti bešeimininkiais gali tik teismas

Pasak Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistės D. Ramanauskienės, mūsų šalyje prieš keliasdešimt metų prasidėję ekonominiai pokyčiai labai paveikė statinių techninę būklę: „Vieni labiau reikalingi statiniai rekonstruojami, kapitališkai remontuojami, kiti, menkaverčiai ir nereikalingi, – nugriaunami, o jų vietoje statomi šiuolaikiniai pastatai.

Bankrutuojant žemės ūkio bendrovėms ir kitoms įmonėms keitėsi statinių savininkai, todėl mažiau reikalingų statinių techninė būklė dar labiau pablogėjo. Buvę savininkai nustojo jais rūpintis arba juos net visai pamiršo. Daliai apleistų statinių neatlikta statinių teisinė registracija, todėl tokius statinius pripažinti bešeimininkiais gali tik teismas. Dauguma jų yra nepatenkinamos techninės būklės, apgriuvę ar jau nugriauti, jų vietoje likusios krūvos statybinio laužo.“

Apgriuvę pastatai kelia pavojų žmonėms ir gamtai. Norint juos realizuoti, sutvarkyti ar nugriauti, būtina teismo sprendimu pripažinti juos bešeimininkiais.

Procesas reglamentuotas įstatymais

Statinių pripažinimo bešeimininkiu turtu procesas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos (LR) civilinio kodekso 4.58 straipsniu bei LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintomis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis.

LR civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybei teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

Kaip atliekama statinių apskaita

Pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles, statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaita atliekama taip:

„Savivaldybių vykdomosios institucijos nuolat sudaro (papildo) visų statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašus. Šiuos sudarytus viešojo naudojimo, administracinių ir gyvenamųjų statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašus nuolat papildo (tikslina) ir informuoja centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją apie šių sąrašų pakeitimus“, – aiškino D. Ramanauskienė.

Gali kreiptis per dešimt dienų

Gavęs sąrašus (jų pakeitimus), centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas per 10 dienų kreipiasi į savivaldybės vykdomąsias institucijas dėl statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apžiūros organizavimo ir apskaitos aktų surašymo.

Be centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo atstovo, statinių apžiūroje taip pat turi dalyvauti savivaldybių vykdomųjų institucijų, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (kai apžiūrimi statiniai yra kultūros paveldo objekto (nekilnojamosios kultūros vertybės) teritorijoje ar jo apsaugos zonoje) atstovai.

Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo atstovai nustato, ar viešojo naudojimo, administraciniai ir gyvenamieji statiniai realizuotini, ar nerealizuotini.

„Jeigu nustatoma, kad pastatai nerealizuotini, pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, teikimą teismui ir objektų griovimo ir teritorijos sutvarkymo darbus vykdo savivaldybės. Jeigu nustatoma, jog pastatai realizuotini, pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą vykdo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas“, – sakė D. Ramanauskienė.

(Tuo atveju, jeigu savivaldybei reikia viešojo naudojimo, administracinės ir gyvenamosios paskirties pastato savo reikmėms, turi kreiptis į centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją ir gauti pritarimą.)

Kviečia atsiliepti savininkus

Visų kitos paskirties pastatų (išskyrus viešojo naudojimo, administracinės ir gyvenamosios paskirties) pripažinimo bešeimininkiais procedūrą vykdo pati savivaldybė. Surašomi apskaitos aktai (statinių apžiūroje taip pat turi dalyvauti savivaldybių vykdomųjų institucijų, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (kai apžiūrimi statiniai yra kultūros paveldo objekto (nekilnojamosios kultūros vertybės) teritorijoje ar jo apsaugos zonoje) atstovai.

Siekiant nustatyti statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), savininkus, šių statinių perėmimo ar apskaitos dokumentus surašęs subjektas 6 mėnesius savo interneto svetainėje, seniūnijos, kurios teritorijoje yra statinys, informaciniame stende ir bent kartą nacionaliniame laikraštyje kviečia atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos statinius.

Užtrunka ne mažiau kaip pusantrų metų

Teismui teikti galima tik suėjus 1 m. laikotarpiui (reglamentuoja Civilinis kodeksas).

Taigi, statinio pripažinimo bešeimininkiu procesas yra gana ilgas, praktiškai trunka ne mažiau kaip pusantrų metų. Būtina nustatyti pastato koordinates, atlikti fotofiksaciją, apskaičiuoti vertę, − tai nuoseklus ir daug laiko užimantis procesas.

Šį darbą sėkmingai vykdo Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė D. Ramanauskienė.
Kėdainių rajone iš viso 170 objektų pripažinta bešeimininkiu turtu ir perduota savivaldybės nuosavybėn. Iš jų 133 nugriauti.

Kad būtų pasiektas rezultatas ir sutvarkytos teritorijos, prie šio darbo taip pat sėkmingai dirba Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyr. specialistė A. Čiukienė, kuri parengia ir pateikia paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūrai, koordinuoja sutarčių dėl ES finansavimo administravimo sudarymo, rengia projektų vykdymo ataskaitas.

Įgyvendinami projektai

Mūsų rajone įvykdyti projektai:

– „Apleistų (bešeimininkių) pastatų likvidavimas ir jų teritorijų sutvarkymas Kėdainių rajone“ (2012–2015 m. laikotarpiu). Įgyvendinant projektą likviduoti ir sutvarkyti 84 apleisti (bešeimininkiai) pastatai, išardytos visos statinių konstrukcijos (tarp jų pamatai), pašalintos statybinės medžiagos bei atliekos, susidariusios griovimo metu, teritorijos išlygintos ir apsėtos žole. Sutvarkytas plotas apie 30 ha.

Šio projekto vertė 589 097,45 Eur. (559 642 Eur – ES finansavimas, 29 454 Eur – savivaldybės biudžeto lėšos.)

– Įvykdytas projektas ,,Bešeimininkių apleistų pastatų likvidavimas Kėdainių rajone“ darbai. Projekto veiklos finansuojamos pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.5.1-APVA-R-019 priemonę „Kraštovaizdžio apsauga“. Nugriauta 41 objektas ir sutvarkyta teritorija 5,5 ha. Šio projekto vertė 129 148 Eur. (109 775 Eur – ES finansavimas, 19 372,21 Eur – savivaldybės biudžeto lėšos.)