Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
22-ejų Lukas Osipovič tapo vienu iš vos kelių Lietuvos atstovų, kurie šiemet galėjo praktikuotis tarptautinėje informacinių ir ryšių technologijų „Seeds for the Future“ programoje. Dėl COVID-19 pandemijos internetu vykusiuose kursuose dalyvavęs Vilniaus universiteto (VU) studentas teigia, kad įgytos žinios ir gebėjimai neabejotinai pasitarnaus moksluose ir tolesnėje karjeroje.
Pasirinkimą lėmė perspektyvos
Lukas šiuo metu studijuoja Telekomunikacijų fizikos ir elektronikos bakalauro programos ketvirtame kurse. Kaip pasakoja jaunuolis, šią studijų programą jis pasirinko dėl perspektyvų ir noro žengti koja kojon su besikeičiančiu pasauliu.
„Žinojau, kad nesuklysiu, nes nepriklausomai nuo ateities pasirinkimų visada turėsiu stiprų ir perspektyvų žinių bei įgūdžių bagažą“, – įsitikinęs pašnekovas.
Bėgant laikui Luko dėmesys vis labiau krypo link dirbtinio intelekto (DI), su kuriuo jis ketina sieti ir savo baigiamąjį studijų darbą. Anot vaikino, DI reikėtų vertinti kaip iš esmės naują požiūrį į kiekvieną problemą ar situaciją, o vis platesnis jo pritaikymas praktikoje neišvengiamai keis ir darbo rinką – ateityje inžinieriai privalės gerai išmanyti DI technologijas, jei norės užsitikrinti patikimą vietą darbo rinkoje.
„Jau dabar didžiosios kompanijos aktyviai ieško talentingų ir ambicingų jaunų darbuotojų, o konkurencija – didžiulė. Taigi, net mažiausi patirties ir žinių pranašumai tarp konkurentų gali turėti lemiamos įtakos potencialaus darbdavio sprendimui. Esu įsitikinęs, kad svarbu išnaudoti visas papildomas mokymosi galimybes, gauti kuo daugiau žinių, pažinti įvairias rinkas ir kultūras, tam ne visada pakanka universitetinių studijų. Tai mane paskatino ieškoti papildomų kursų ir paskaitų. Galiausiai sudomino galimybė dalyvauti „Seeds for the future“ programoje“, – teigia L. Osipovič.
Pasak jaunuolio, programos turinys jam pasirodė daug žadantis: kartu su kitais jos dalyviais, studentais iš įvairių pasaulio valstybių jis buvo susipažindintas su DI, 5G ir debesijų technologijomis, taip pat gavo naudingų patarimų, kaip pasirinkti karjeros kryptį. Anot pašnekovo, svarbu ir tai, kad programos „Seeds for the future“ baigimo sertifikatas yra ne tik įrodymas apie įgytas žinias, bet ir savotiška rekomendacija, kalbanti apie žmogaus smalsumą, suinteresuotumą tobulinti kvalifikaciją, kas gali tapti netgi lemiamu faktoriumi įsidarbinant.
Sudėtingos koncepcijos – paprastai
Kaip pasakoja L. Osipovič, programos metu jį nustebino temų įvairovė. Jis išskiria „Kantar“ konsultacijų direktoriaus ir IBM techninio konsultanto dr. Tomo Piachuado paskaitą „Lyderystė versle, technologijose ir vartotojų tyrimas“.
„Lektorius pabrėžė, kad profesinis gyvenimas niekada nebus produktyvus, jei neleisi savo kūnui ir mintims atsipalaiduoti, o riba tarp darbo ir asmeninio gyvenimo yra būtina, todėl svarbu nepainioti šių dviejų pasaulių“, – pasakoja programos dalyvis.
Jis taip pat išskiria vieno iš geriausiai žinomų technologijų srities specialistų Heiko Joergo Schicko paskaitą. Šis lektorius supažindino programos dalyvius su DI vystymo ypatumais.
„Viena iš labiausiai mane intriguojančių DI šakų – gilusis mokymasis. Ši sistema, paremta žmogaus neuronų tinklų pavyzdžiu, pati apdoroja gautą informaciją ir iš to mokosi, tobulėja. Svarbu pabrėžti, kad žmogus turi apie 100 milijardų neuronų, o ankstyvoje vystymosi stadijoje esantis didžiausias dirbtinis neuronų tinklas talpina tik apie 16 milijonų neuronų. Nors šiuo metu DI neturi vaizduotės ir didelio emocinio intelekto, ateityje ši technologija tik tobulės“, – kalba „Seeds for the future“ programoje dalyvavęs jaunuolis.
Anot vaikino, tokių paskaitų ir profesionalų įsitraukimo į mokymosi procesus reikia ne tik norint papildyti turimas žinias, bet ir siekiant prisitaikyti prie stulbinamai greitai besikeičiančio technologijų pasaulio.
„Esame ketvirtosios pramoninės revoliucijos eroje, kai naujausi technologiniai išradimai leidžia nebeeikvoti jėgų pasikartojančioms ar nereikalingoms užduotims. Kita vertus, į DI technologijų kuriamus pokyčius reikia žvelgti atsakingai – tobulėjimui ribų nėra, tačiau siekdami progreso negalime pamiršti mus supančios aplinkos apsaugojimo“, – įsitikinęs L. Osipovič.