Studentų sąjunga: finansinis aukštųjų mokyklų skatinimas proveržio nežada

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimu nuo 2024 metų Lietuvos mokslo ir studijų institucijos galės gauti skatinamąjį finansavimą iš valstybės už studijų veiklos pasiekimus. Pokyčių tikslas – motyvuoti aukštąsias mokyklas tobulinti studijų organizavimo procesus ir siekti kokybės. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) idėją palaiko, tačiau pastebi nemažai spragų vertinimo metodikoje.

Studijų pasiekimai ir kokybė bus vertinami remiantis šešiais kriterijais. Jie apima studijų rezultatyvumą, tarptautiškumą ir prieinamumą, studentų įdarbinimą, absolventų karjeros sėkmę bei išorinės paramos pritraukimą. Kiekvienas iš kriterijų bus vertinamas pagal tam tikrus rodiklius. Sudarant juos, LSS teikė savo siūlymus, tačiau į pastabas ministerija atsižvelgė tik iš dalies. Pasak Sąjungos prezidento Pauliaus Vaitiekaus, apmaudu, kad rinktasi lengviausiai pamatuojamus, bet ne proveržį skatinančius rodiklius.

Laiku baigtos studijos neatspindi geros jų kokybės

Tvarkos apraše nurodyta, kad studijų rezultatyvumas bus vertinamas pagal tai, ar studentas laiku baigė studijas (įskaitant galimą vienerių metų pertrauką). LSS prezidento teigimu, sunku suprasti, ką bendro su rezultatyvumu turi toks vertinimas. „Čia tas pats, kas laikyti krepšininką rezultatyviu, nes jis dalyvavo visose sezono varžybose ir neatsižvelgti į surinktus taškus ar sėkmingus perdavimus. Pasirinktas tikrai paviršutiniškas požiūris“, – pastebi P.Vaitiekus.

LSS siūlė naudoti studentų nubyrėjimo stebėsenos įrankius, siekiant įvertinti ne tik kiekybinę, bet ir kokybinę išraišką, tačiau į siūlymą atsižvelgta nebuvo.

Ministerijos požiūris į studijų prieinamumą – ribotas                                                                                 

LSS kritikos negaili ir studijų prieinamumo vertinimui. Jis bus matuojamas pagal tai, kiek studentų gauna socialines stipendijas ar neįgaliųjų išmokas.

„Pagal tarptautinius susitarimus, studijų prieinamumas yra suprantamas kaip sėkmingas patekimas į aukštąjį mokslą, studijavimas ir studijų baigimas. Tai reikėtų vertinti renkant studentų nuomonę, stebint procesus aukštųjų mokyklų viduje ir teikiamas pagalbos priemones. Socialinės stipendijos neatspindi realios situacijos, nes jų gavėjų ratas yra gana siauras ir tai yra įrankis padėti studentui finansiškai, bet ne gerinti studijų procesą“, – sako P.Vaitiekus.

Jis prideda, kad šiuo metu yra kuriamas socialinės dimensijos planas, todėl reikėtų skatinamojo finansavimo mechanizmą derinti su jame numatytomis priemonėmis, kad būtų pasiektas maksimalus rezultatas.

Karjeros sėkmę nustatys pagal veiklą baigus studijas

Vertinant absolventų karjeros sėkmę bus atsižvelgta į tai, ar praėjus metams po studijų baigimo jie dirba aukštojo mokslo kvalifikacijos reikalaujantį darbą arba toliau tęsia studijas aukštesnėje pakopoje. Ankstesniame aprašo variante buvo nurodyta, kad svarbu, ar absolventas gauna bent vidutinį darbo užmokestį, tačiau idėjos atsisakyta.

LSS vadovas džiaugiasi šiuo pakeitimu: „Kriterijaus patobulinimas yra laimėjimas. Nemanau, kad būtų korektiška sėkmę vertinti pagal gaunamas pajamas. Karjeros keliai būna įvairūs: absolventai gali kurti savo verslą, užsiimti individualia veikla, savanoriauti, dirbti nevyriausybinėse organizacijose. Taigi galima dirbti pagal išsilavinimą, tačiau atlyginimas nebūtinai sieks vidutinį.“

Reikalingas platesnis kokybės vertinimas

Aukštosios mokyklos bus raginamos įdarbinti studentus bei skatinti jų įsitraukimą į Lietuvos mokslų tarybos (LMT) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus. Taip siekiama populiarinti mokslininko karjeros kelią.

P.Vaitiekus pastebi, kad šis rodiklis galėtų būti vertinamas plačiau: „Studentai dalyvauja įvairiose mokslinėse veiklose, tokiu būdu kurdami skirtingus mokslinius produktus: monografijas, meno kūrinius, mokslinius straipsnius, projektus. Kokybė turėtų būti vertinama ne tik LMT projektų rėmuose.“

Tarptautiškumą vertins iš kelių perspektyvų

Studijų tarptautiškumas bus matuojamas remiantis absolventų, studijų metu išvykusių mokytis užsienyje ir absolventų užsieniečių skaičiumi.

LSS parengtame rašte buvo nurodyta, kad vertinant studijų tarptautiškumą turi būti įtraukiamas ir nuolat Lietuvoje studijuojančių užsieniečių skaičius bei peržiūrėta nurodoma 15 kreditų riba. Šiuos pasiūlymus ŠMSM priėmė ir įtraukė į patvirtintą aprašą.

Sąjunga savo siūlymus teiks pakartotinai

Vasarą planuojama skatinamojo finansavimo projekto peržiūra. Tada LSS planuoja vėl teikti savo pastabas ir pasiūlymus.

„Džiugu, kad tai ne trumpalaikis projektas, todėl galėsime įsitraukti į jo tobulinimo procesus. Ir toliau laikysimės pozicijos, kad siekiant mokslo ir studijų kokybės aukštosiose mokyklose bei sprendžiant sistemos spragas, būtina įvesti kuo daugiau kokybinių rodiklių“, – apie planus ateityje kalba LSS prezidentas.