Studentas savo gimtą kraštą tiria naudodamas duomenis iš kosmoso

Tauragė

Brigita ŠliužaitėŠaltinis: Etaplius.lt

89914

Giedrius Uselis – Chemijos ir geomokslų fakulteto Meteorologijos ir hidrologijos studijų programos ketvirtakursis, ypatingai aktyvus ne tik Vilniaus universitete, bet ir už jo ribų – pagal specialybę dirba nuo antro kurso, yra dalyvavęs Studijų programų komiteto veikloje, inicijuoja susitikimus su alumnais, buvo išvykęs pagal Erasmus+ programą, organizuoja Žemės dienos renginius. Giedrius dalyvavo Lietuvos mokslo tarybos (LMT) vasaros praktikoje, kurios dėka ir gimė novatoriška gimto krašto tyrinėjimo idėja. Bet apie viską nuo pradžių.

Meilė gamtai – iš kartos į kartą

Pats Giedrius sako, kad nors geografija jam visada atrodė įdomi ir įtraukianti, ką konkrečiau veiks profesinėje srityje nebuvo apsisprendęs iki pat mokyklos baigimo. Galiausiai, atėjus lemiamam momentui, perskaitęs galybę įvairių bakalauro studijų programų aprašymų, kaip geriausią sprendimą, siūlantį konkrečias žinias perspektyvioje ir vis daugiau dėmesio sulaukiančioje srityje, jis pasirinko meteorologijos ir hidrologijos studijas.

G. Uselio tiriama Artosios aukštapelkė yra Jurbarko rajone, Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate. Čia ilgą laiką dirbo ir abu jo tėvai. Giedrius pasakoja, jog kartu su jais laukinėje gamtoje laiką leisdavo nuo pat mažens, tad vietinės apylinkės jam – tikrai nesvetimos: „Galima sakyti, jog užaugau savo krašto gamtos apsuptyje.“ Tad nenuostabu, jog kaip savo mokslinės praktikos tyrinėjimų objektą vaikinas pasirinko būtent šį gamtos kampelį.

Gamtos tyrimų centro inžinierius

Pirmąjį darbą Giedrius Uselis rado antro kurso pradžioje – viename botanikų projekte dirbo laborantu. O į Gamtos tyrimų centrą (GTC) pirmiausiai pateko kaip praktikantas, nes jau pirmo kurso pabaigoje, vedinas noro iš arčiau pažinti savo specialybę, vaikinas savarankiškai pasisiūlė vykdyti meteorologinius ir hidrologinius matavimus netoli paties namų esančioje Artosios aukštapelkėje (Jurbarko rajonas). Taip būsimasis antrakursis, pasinaudodamas GTC Klimato ir vandens tyrimų laboratorijos suteikta įranga, pelkėje įkūrė meteorologinę stotelę, kur ir vykdė matavimus. Gautus duomenis bei rezultatus Giedrius panaudoja būsimuose kursiniuose ir bakalauro darbuose, o pradėtus tyrinėjimus pratęsia ir sekančią vasarą. Neilgai trukus, minėtoje laboratorijoje atsiradus laisvai darbo vietai, jam buvo pasiūlytos inžinieriaus pareigos.

Idėja kraštą tyrinėti iš kosmoso užsimezgė LMT praktikoje

Už dalyvavimą LMT organizuojamoje vasaros praktikoje G. Uselis dėkoja katedros dėstytojui doc. dr. Edvinui Stonevičiui, kuris ir paskatino pretenduoti. Giedrius pastebi, kad daugelis mūsų meteorologo ar hidrologo darbą vis dar įsivaizduoja kaip orų pranešinėjimą televizijoje, ar lauko matavimų vykdymą. „Nors tokie darbai egzistuoja, tačiau šios specialybės siūlo gerokai platesnį veiklų spektrą.“ – tikina jis. Viena iš perspektyvių sričių, kur reikalingi būtent tokie specialistai yra palydovinių duomenų analizė. „Šie duomenys nesunkiai prieinami, jie padeda tirti objektus nuo savo rašomojo stalo, bei suteikia informacijos, kurios neįmanoma gauti vykdant antžeminius matavimus. Tad, žvelgiant į ateitį, pagalvojau, kad LMT praktika – puiki galimybė įgyti naujų žinių ir išplėsti savo jau vykdomą pelkės tyrinėjimą.“ – sako Giedrius.

Tyrimo tikslas – nustatyti užlietas pelkių teritorijas

Kaip pasakoja G. Uselis, pradedant įgyvendinti sumanymą, pirmoji užduotis buvo gauti virtualią mašiną, kuri būtų pajėgi apdoroti analizuojamus palydovinius duomenis, mat asmeninio kompiuterio pajėgumų tam nepakako. Gavus prieigą prie šios mašinos, buvo atrinktos ir atsisiųstos tinkamos palydovinės nuotraukos. Tuomet – palydovinių duomenų apdorojimui įdiegta SNAP (Sentinel Application Platform) programa. „Daugiausiai laiko truko palydovinių duomenų apdorojimas – tai keleto žingsnių reikalaujantis procesas, kurį apsunkina ir virtualios mašinos darbo greičio ribotumas.“ – pažymi Giedrius. Galiausiai, apdorojus duomenis jau minėta SNAP programa, jie buvo analizuojami toliau, vykdomi įvairūs skaičiavimai bei atliekamas lyginimas su kritulių duomenimis, gautais iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos.

Beje, siekdamas užtikrinti precizišką rezultatų patikimumą, jaunasis tyrėjas papildomai keliuose pelkės taškuose fiksavo vaizdus, parodančius tikrąjį paviršiuje esantį vandens kiekį ir derino juos su gautais palydoviniais duomenimis. Susumavus visus rezultatus, G. Uselis parengė ataskaitą. Gautą informaciją jis panaudojo ir rengdamas bakalauro baigiamąjį darbą.

Tyrinėjimuose netrūksta improvizacijos

Meteorologijos ir hidrologijos studijų programos studentą kiek nustebino tai, jog nepavyko išskirti aukštapelkėje užliejamų teritorijų – didelio vandeningumo metu, dėl per mažos palydovinių nuotraukų raiškos, nedideles balas įžiūrėti sudėtinga. Giedrius sako, kad panašaus tipo tyrimuose retai pavyksta gauti konkrečius, lengvai paaiškinamus rezultatus. Šiuo konkrečiu atveju, naudota SNAP programa nebuvo pritaikyta pelkių tyrimams, nes tai, palyginus, nedaug susidomėjimo sulaukiančios teritorijos, o pelkėje esantis vanduo yra tarp augalijos, tad neturi atviro paviršiaus. Dėl šių priežasčių G. Uselis ir derino keletą skirtingų tyrinėjimo metodų, identifikuojančių įvairius paviršius ir ieškojo optimaliausio, geriausiai realybę atspindinčio varianto. Taigi – reikėjo pasitelkti kūrybingumą ir nemenkai pasukti galvą. „Bet, tokie iššūkiai ir daro šį darbą įdomiu.“ – tvirtina Giedrius.

VU Chemijos ir geomokslų fakulteto inf.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt