Stuburo stenozė – kodėl ji išsivysto ne tik senjorams, bet ir jauniems žmonėms?

Beveik kiekvienam nors kartą gyvenime yra tekę pajusti nugaros skausmą, kuris netrukus išnykdavo savaime ar po minimalių pokyčių: atsisakius staigių judesių, pradėjus atlikti specialius pratimus ir t. t. Tačiau yra nemažai tų, kurie dėl nuolatinio skausmo net esant ramybės būsenos, ypač naktį, susiduria su pablogėjusia gyvenimo kokybe. Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytojas neurochirurgas Andrius Anužis sako, kad tokias pasekmes sukelia stuburo stenozė – degeneracinės kilmės liga, pasireiškianti stuburo kanalo, šoninių kišenių ir (ar) tarpslankstelinės angos susiaurėjimu, sukeliančiu ne tik skausmą, bet ir kitus simptomus. Anot jo, ši liga išsivysto dėl daugybės priežasčių, o jai progresuoti įtakos turi ir žalingas gyvenimo būdas.

„Nors stuburo stenozės išsivystymo mechanizmų daugeliu atvejų visiškai tiksliai paaiškinti šiuo metu negalime, žinome įvairių žalingos elgsenos veiksnių, turinčių įtakos sveikatos būklės prastėjimui. Tai – ilgalaikis sėdėjimas, nesaikingas ir neadekvatus fizinis krūvis, tenkantis stuburui, bei netaisyklinga sunkesnių daiktų kėlimo technika. Be to, stuburo ligų išsivystymą skatina ir sėslus gyvenimo būdas (hipodinamija), antsvoris ar nutukimas ir sveikos mitybos principų nesilaikymas“, – pasakoja neurochirurgas A. Anužis.

Gydytojas priduria, kad dažniausiai pacientams diagnozuojama juosmeninės stuburo dalies stenozė, tačiau ji gali pasireikšti kaklo srityje, o retais atvejais – ir krūtininėje stuburo dalyje. Be to, yra išskiriami du šios ligos laipsniai – santykinė stenozė, kai stuburo kanalo skersmuo didesnis nei 10 ir siekia iki 12 mm bei absoliuti stenozė, kai skersmuo mažesnis ar lygus 10 mm.

Serga ne tik senjorai, bet ir jaunesni

A. Anužis sako, kad dažniausiai stuburo stenozė diagnozuojama vyresnio amžiaus pacientams, sulaukusiems 60–80 metų: jiems liga išsivysto dėl labiau pažengusių ir senėjimo proceso sukeltų amžinių stuburo pakitimų. Tiesa, nėra aišku, kodėl šie pakitimai labiau paveikia vienus, o kitiems beveik nepasireiškia, tačiau manoma, kad tai lemia genetinės priežastys ir tokie įgyti rizikos veiksniai kaip didelės fizinės apkrovos (patiriamos, pavyzdžiui, statybininkų, sunkumų kilnotojų), ilgai besitęsianti sėdima padėtis (įprasta tolimųjų reisų vairuotojams), sėslumas ar nutukimas.

„Klinikinėje praktikoje tenka konsultuoti bei gydyti ir 30–50 metų amžiaus pacientus, kuriems dėl anatominių priežasčių, dažniausiai trumpų slankstelių kojyčių, diagnozuojamas įgimtas siauras stuburo kanalas. Be to, šią degeneracinę ligą sukelia sustorėję raiščiai, padidėjusios ir sustorėjusios kaulų struktūros, susiformavusios išaugos – osteofitai, dažnai tiesiog vadinami „ataugomis”, padidėję ir sustorėję facetiniai sąnariai, tarpslankstelinių diskų išsigaubimai ar išvaržos. Dėl visų šių pakitimų spaudžiamos nervinės šaknelės, sutrinka jų kraujotaka ir funkcija, o dėl to atsiranda stuburo stenozės simptomai“, – sako gydytojas neurochirurgas.

A. Anužio teigimu, sergant kai kuriomis genetinėmis, endokrininėmis, pavyzdžiui, akromegalija, Pedžeto liga, ar sutrikusios medžiagų apykaitos ligomis, pavyzdžiui, achondroplazija, įvairiomis mukopolisacharidozėmis, taip pat gali išsivystyti stuburo stenozė, neretai pasireiškianti daugelio jo segmentų susiaurėjimu. Be to, žinoma, kad viena šios degeneracinės ligos formų – epidurinė lipomatozė – neretai išsivysto dėl pagausėjusio riebalinio audinio kiekio stuburo kanale. Ši ligos forma, sukelianti stuburo kanalo stenozę,  tiesiogiai susijusi su antsvoriu ir nutukimu.

Stuburo stenozei būdingi simptomai

Neurochirurgas akcentuoja, kad stuburo stenozė dažniausiai sukelia gana specifinius simptomus, todėl diagnozę galima įtarti išklausius paciento nusiskundimų. Šiai degeneracinei ligai būdinga neurogeninė kliaudikacija – šlubčiojimas, atsirandantis, kai ilgiau pavaikščiojus aptirpsta ir pavargsta kojos, atsiranda jų skausmai, o kartais nueinamas atstumas gali tapti fiksuotas, pavyzdžiui, nuėjus 50 ar 100 metrų, teks sustoti ir pailsėti. Sergantieji šia degeneracine liga išsiskiria savo specifine eisena: jie eina susikūprinę, šiek tiek palinkę į priekį, lyg stumtų pirkinių vežimėlį – dėl tokios kūno pozicijos prasiplečia stuburo kanalas ir sumažėja jaučiamas diskomfortas.

„Stuburo stenozė taip pat sukelia nuovargį, skausmą einant, aptirpimo jausmą ir skruzdėlyčių bėgiojimo pojūčius kojose, tačiau šie simptomai praeina pacientui sustojus ir atsisėdus. Dėl išsivysčiusių degeneracinių pakitimų vargina nugaros skausmai, intensyvėjantys judesių metu, o kai kuriems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, gali pasireikšti ir šlapinimosi sutrikimai. Be to, stuburo stenozei pasiekus pažengusią stadiją, gali išsivystyti ir dalinis raumenų nusilpimas“, – sako neurochirurgas A. Anužis.

Efektyviausias gydymo būdas – chirurginis

Neurologijos centro gydytojas teigia, kad į neurochirurgą dėl stuburo stenozės reikėtų kreiptis tada, kai nugaros ir kojų skausmai yra labai stiprūs, vargina ir esant ramybės būsenos, naktį, o įprastiniai nuskausminamieji vaistai nepadeda ar pasireiškia kiti ligai būdingi simptomai, kurie pablogina gyvenimo kokybę, riboja galimybę dirbti ir užsiimti mėgstamomis laisvalaikio veiklomis. Jeigu ima varginti šlapinimosi sutrikimai, skausmai ir silpnumas abiejose kojose ar atsiranda odos, esančios aplink išeinamąją angą, aptirpimas, pagalbos reikėtų kreiptis nedelsiant.

„Dėl pasireiškusių klinikinių simptomų įtariant stuburo stenozę, pacientui atliekama kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas, o patvirtinus diagnozę, parenkamas gydymo būdas –chirurginis arba konservatyvus. Atsižvelgiant į tai, kad ši degeneracinė liga sukelia mechaninį nervinių šaknelių suspaudimą kietomis jungiamojo audinio struktūromis (kaulu, raiščiais, kremzle), taip sutrikdydama nervinių šaknelių kraujotaką ir jų funkciją, chirurginis gydymas, leidžiantis pašalinti spaudimo priežastį, yra pats efektyviausias, – teigia A. Anužis, remdamasis metodika ir praktiniais įgūdžiais, įgytais Jungtinės Karalystės universitetinėse ligoninėse, taip pat specializuotame Walton’o neurologijos ir neurochirurgijos centre Liverpulyje bei Edinburgo Western General ligoninėje.

Neurochirurgas sako, kad šiuolaikiškai atliekamos stuburo stenozės operacijos yra saugios ir 80–90 proc. atvejų efektyvios, o jas atliekant naudojamas mikroskopas, specialūs mikroinstrumentai bei neurochirurginis grąžtas. Be to, operacijų metu stengiamasi išsaugoti vidurio struktūras – slankstelių keterines ataugas, viršketerinį ir tarpketerinį raiščius – bei atlikti abipuses laminotomijas, pašalinant tik dalį slankstelių lankų, padidėjusių facetinių sąnarių ir sustorėjusį geltonąjį raištį. Dėl to operacijos metu minkštųjų audinių trauma minimali, gijimo procesas greitesnis, reabilitacijos laikas trumpesnis, pooperaciniai skausmai mažesni, o, tyrimų duomenimis, apie 60 proc. vyresnio amžiaus pacientų išnyksta ar sumažėja šlapinimosi sutrikimai. Be to, išsivysčius kritinei stenozei, kai stuburo kanalo diametras yra mažesnis nei 5 mm, vertinga ir šiuo metu rečiau atliekama klasikinė laminektomijos operacija. 

„Jeigu stuburo stenozės pakitimai yra pradiniai ar minimalūs, o simptomai mažai išreikšti, praeinantys, gali būti taikomas konservatyvus gydymas medikamentais, atliekant stuburo blokadas ar skiriant kineziterapiją. Šie gydymo būdai gali būti skiriami ir tiems pacientams, kurie serga sunkiomis gretutinėmis ligomis ar jų bendra somatinė būklė neleidžia atlikti sudėtingesnės ir didesnės apimties operacijos. Labai svarbu pabrėžti tai, kad atskirai paėmus vyresnis amžius nėra chirurginio gydymo kontraindikacija, jeigu paciento sveikatos būklė yra gera“, – sako A. Anužis, sėkmingai atlikęs stuburo stenozės operacijas vyresniems nei 80 metų pacientams.

Pataria, kaip padėti sau

Gydytojas neurochirurgas Andrius Anužis primena: „Kiekvienas gali modifikuoti kai kuriuos rizikos veiksnius, turinčius įtakos stuburo stenozės progresavimui, todėl svarbu vengti sunkaus fizinio darbo ir nekilnoti daug sveriančių daiktų, o jeigu tai neišvengiama, būtina laikytis taisyklingos jų kėlimo technikos. Be to, rekomenduoju vengti antsvorio ir nutukimo, laikytis sveiko gyvenimo būdo principų, praktikuoti reguliarų fizinį aktyvumą, atlikti pratimus, kuriais stiprinami pilvo preso ir nugaros raumenys bei plaukioti.“