PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2020 m. Lapkričio 19 d. 15:23

Stresas – yra jausmas

Šiauliai

Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt


154967

Vykdant projektą „Sveikata mūsų pačių rankose“, dalinai finansuojamą Šiaulių m.savivaldybės, šių metų lapkričio 18 d.15.00 val. vyko psichologės Virginijos Servutienės paskaita nuotoliniu būdu per Zoom. Paskaitos tema „Streso valdymas ir jo reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui“. 

 

Paskaitos tikslas – supažindinti su streso bei įtampos prevencijos ir valdymo būdais, išbandyti ir išmokti streso riziką mažinančių elgesio bei gyvenimo modelių, užtikrinančių sėkmingą veiklą, pilnavertį gyvenimą bei ilgalaikę sveikatą. Aptarta streso samprata, jo įtaka bei atsipalaidavimo reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto prevencijai.

Nesuvaldytas stresas – daugelio ligų priežastis, apatijos ir depresijos kaltininkas, dažniausia gyvybinės ir kūrybinės energijos praradimo priežastis, tačiau yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis. Šiuolaikiniame gyvenimo ritme stresas tapo nuolatiniu kiekvieno iš mūsų palydovu.

Stresas yra jausmas, išgyvenamas patiriant per didelį psichologinį arba emocinį spaudimą. Spaudimas tampa stresu tuomet, kai nebegalime su juo susidoroti. Žmonės į stresą reaguoja skirtingai – situacija, sukelianti stresą vienam, kitą gali tiesiog motyvuoti. Jei stresinės situacijos tęsiasi kasdien, jei su jomis susiduriate nuolatos – tai lėtinis stresas, kuris gali būti žalingas mūsų sveikatai. Ir nors visi gyvename ir dirbame panašiomis sąlygomis, tačiau vienus stresas paliečia labiau nei kitus. Kur streso priežastis, kokios galimos prevencijos priemonės ir kodėl stresas gyvena mūsų galvoje. Į visus šiuos klausimus atsakymo kartu ieškojome paskaitoje.

Nelengva pakeisti požiūrius ir įpročius, bet jei norite tapti atsparesni stresui ir išsaugoti sveikatą, būtinai reikia laikykitis sveikos gyvensenos taisyklių. Psichologė Virginija išsamiai tą išgvildeno per emocijas, ir „Aš“ poziciją.

Emocinė kompetencija. Emocijų prigimtis. Emocijų svarba, įtaka socialinėje sąveikoje, jų neverbalinė raiška – kaip vidinės asmenybės darnos atspindys. Ką „kalba“ emocijos, kaip jas valdyti, ką jos pasako apie mus? Tikslas – padėti atpažinti, kaip jausena susijusi su mūsų asmeniniais ketinimais, mintimis, požiūriais, veikla. Pozityvios jausenos palaikymas yra garantas į darną savyje bei sėkmingą širdies ir kraujagyslių bei diabeto ligų prevenciją.

Impulsyvumo kontrolė. Teigiamas savęs vertinimas.Savęs vertinimo įtaka asmeniniame gyvenime ir darbe, menkavertiškumo prielaidos, pasitikėjimo stiprinimo būdai. Asmenybė gerbdama save sulaukia palankaus kontakto iš kitų. Kas vyksta emociniame lygmenyje gerbiant save? Saviugda būtina – kad išmoktume vidinės harmonijos.

Savigarba. Asmeninė galia. Kaip keisti ne kitus, bet atpažinti asmeninius mąstymo stereotipus, įsitikinimus. Formuluojamos sėkmingo asmeninio gyvenimo įžvalgos. Pozityvumas pristatomas kaip procesas, kuo jis naudingas ligų prevencijai. Kaip mylėti save, būti mėgstamam, kūrybingai augti. Analizuojami sėkmės vidiniai ir išoriniai veiksniai.

Terapinė praktika „Įsiskaudinimo paleidimas“. Kaip nekaltinti savęs dėl dalykų, kurių negalima pakeisti. „Savęs išlaisvinimas“ – žingsnis į priekį. Ribos, kurias susikuriame patys. Veiksniai, įtakojantys emocinį atsparumą kasdienybės trukdžiams. Priklausoma (Tu) ir nepriklausoma (Aš) pozicijos bendravime. „Ne Tu pykdai, o Aš pykstu“, kaip „Aš“ pozicija laisvina, teikia atsakomybės, savigarbos pačiai asmenybei. Adekvati „Aš“ pozicija – brandumo raidoje įrodymas, vedantis į sveikatą ir pozityvius iššūkius.

Vienas iš geriausių streso profilaktikos būdų yra savaiminis atsipalaidavimas.Tai reikia daryti nuolat. Sekmadieninis susikaupimas, dvasiniai apmąstymai padeda natūraliai atgauti kūno ir sielos pusiausvyrą po sunkios darbo savaitės. Dvasinis atsipalaidavimas – tai ne tik natūrali streso kompensacija, bet ir gydymas, kuris pašalina susikaupusį stresą ir suteikia jėgų.

Remiamas turinys