Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA
Tai numatantį Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektą įregistravo Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas kartu su kitais Socialdemokratų partijos frakcijos nariais.
Pasak jo, priėmus projektą apskundus teismo sprendimą streikas galėtų vykti, o apskundimas nestabdytų streiko.
„Įtraukus sprendimą dėl streiko teisėtumo į Civilinio proceso kodekse apibrėžiamą skubiai vykdomų teismo sprendimų ar nutarčių sąrašą streiką profesinė sąjunga galėtų pradėti nesulaukusi apeliacijos rezultatų. Teisminė praktika rodo, kad pirminiai sprendimai dėl streiko teisėtumo iki šiol yra patvirtinami. Dėl šios priežasties gali sumažėti teisminių ginčų dėl streiko teisėtumo, skundžiant pirminę teismo nutartį, nes jie taps beprasmiški, nes nebestabdys streiko pradžios. (...). Darbdaviai, esantys darbo ginče dėl kolektyvinės sutarties (tai pagal Darbo Kodeksą išlieka vieninteliu pagrindu pradėti streiką), kurių profesinės sąjungos pradeda procesą inicijuoti streiką piktnaudžiauja teisine sistema ir teise, taip vilkindami streikų pradžią. Pasirinkti streikuoti ir numatyti streiko pradžios laiką turi būti profesinių sąjungų teisė ir prerogatyva“,- dokumento aiškinamajame rašte sako G. Paluckas.
Šiuo metu sprendimas dėl streiko teisėtumo yra vykdomas įprasta tvarka, su išimtimi, kad pirminis teismo sprendimas turi būti priimtas per penkias darbo dienas. Darbo kodeksas niekaip nereguliuoja šio sprendimo skundimo ir vėlesnio svarstymo teisme trukmės.