Stiprus imunitetas: pažinkite draugus, ginkitės nuo priešų

Vilnius

Patarimas. Terapeutė siūlo atkreipti dėmesį į savo pietų lėkštę – jeigu joje pūpso mėsos ar žuvies kalnas ir trys agurko griežinėliai, vadinasi, maitinatės netinkamai. Specialistė sako, kad per dieną žmogus turėtų suvalgyti 40 proc. daržovių ir 10 proc. vaisių. LubosHouska nuotr.

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt

22002

Žmogus visiškai nesirgtų arba susirgęs pasveiktų greitai ir lengvai, jeigu jo organizmo apsauginė funkcija veiktų nepriekaištingai. Gydomosios mitybos terapeutė Ilona Kuodienė sako, jog, norint stiprinti imunitetą, pirmiausia reikia pažinti jo priešus.

Atsisveikinimas su... cukrumi

Anot gydomosios mitybos terapeutės Ilonos Kuodienės, vienas iš pagrindinių imuniteto priešų – lėtinis uždegimas. Ūminiai procesai paprastai pasibaigia per keletą dienų. Žaizdai ar kitam pažeidimui išgijus, organizmas grįžta į normalią būklę, tačiau kai uždegimas tampa nekontroliuojamas ir jo priežastis išlieka ilgai nepašalinta, ūminis uždegimas virsta lėtiniu. Užsitęsęs lėtinis uždegimas sukelia įvairių ligų bei susilpnina imuninę sistemą.

Norintiems išlikti sveikiems ir išvengti lėtinio uždegimo terapeutė I. Kuodienė pataria atsisakyti cukraus. Vitamino C ir cukraus molekulės yra labai panašios. Suvartojus didesnį kiekį cukraus, baltieji kūneliai susipainioja, manydami, kad gaus taip reikalingo vitamino C, tačiau iš tiesų gauna tik cukraus, dėl kurio žmogus neilgai trukus pasijunta pervargęs ir nusilpęs.

ilona-kuodiene.jpg

Gydomosios mitybos terapeutė sako nesitikinti, jog, išėję iš jos paskaitos, žmonės nustoja vartoti cukrų, tačiau šaltuoju metų laiku rekomenduojama kiek įmanoma mažinti suvartojamo cukraus kiekį. Staigiai padidėjęs cukraus kiekis kraujyje sukelia energijos antplūdį, tačiau toks poveikis trunka trumpai. Be to, užvalgius saldumynų, kyla sunkiai suvaldomas alkis, saldumynų porcijas norisi kaskart didinti. Per didelis suvartojamo cukraus kiekis ne tik silpnina imunitetą, bet ir sukelia daugybę nepageidaujamų problemų: didina kraujo spaudimą, diabeto, širdies ligų ir vėžinių susirgimų riziką.

Beje, apie vitaminą C. Tradiciškai jį prisimename tada, kai peršąlame, nors vitaminas C baltiesiems kraujo kūneliams reikalingas nuolat. Profilaktinis šio vitamino vartojimas padeda medžiagų apykaitai, gerina kraujotaką, padeda gaminti antistresinius hormonus, iš organizmo pašalinti sunkiuosius metalus, saugo nuo vėžinių ir širdies susirgimų. Nuo peršalimų vitaminas C negali visiškai apsaugoti, tačiau, vartojant jį nuolatos, susirgimai būna lengvesni, greičiau pasveikstama. Nėra būtina gerti vitaminą C tablečių pavidalu, šio vitamino galima gauti iš natūralių maisto produktų. Jo gausu vaisiuose ir daržovėse: apelsinuose, greipfrutuose, žaliosiose ir raudonosiose paprikose, kiviuose, brokoliuose, burokėliuose, špinatuose, petražolėse ir kt.

Poilsis = žvalumas ir sveikata

Vienas iš svarbiausių ir, deja, niekaip neatsikratomų imuniteto priešų yra stresas, kurio kamuojami žmonės ilgainiui ima jausti silpnumą, energijos stoką, miego trūkumą. Ši būsena pamažu išsunkia jėgas, todėl imunitetas negali susidoroti su jį užpuolusiomis ligomis, dažniau patiria peršalimą. Kai organizmas susiduria su stresu, visos kitos sistemos išsijungia, sustoja virškinimas. Terapeutė pataria išmokti valdyti stresą, kas dieną skiriant bent pusvalandį jus atpalaiduosiančiai veiklai. Pavyzdžiui, pasimėgaukite šilta vonia, eikite pasivaikščioti, pasikutenkite su vaikais, mylimaisiais, skaitykite knygas, pieškite ar tiesiog tyloje išgerkite kavos puodelį ir t. t.

Visi žinome, kaip svarbu gerai išsimiegoti, nes su miego trūkumu susijusios daugybė sveikatos problemų. Trūkstant miego, labai sumažėja imuninių ląstelių kiekis, tampame imlūs įvairioms ligoms. I. Kuodienė sako pastebėjusi, kad miego trūkumas – svarbi problema ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams, kurie gyvena ir miega kompiuterių, išmaniųjų telefonų apsuptyje. Miegamajame neturi būti išmaniųjų technologijų. Kad gerai išsimiegotumėte, miegokite aklinoje tamsoje, gerai išvėdinkite miegamąjį.

Daugiau dėmesio daržovėms ir vaisiams

Terapeutė siūlo atkreipti dėmesį į savo pietų lėkštę – jeigu joje pūpso mėsos ar žuvies kalnas ir trys agurko griežinėliai, vadinasi, maitinatės netinkamai. Specialistė sako, kad per dieną žmogus turėtų suvalgyti 40 proc. daržovių ir 10 proc. vaisių.

Organizmui reikalingos ir omega-3 riebalų rūgštys, kurių galima gauti iš kanapių ir moliūgų sėklų, graikinių riešutų, riebios žuvies, papildų. Manoma, kad žuvyse yra labai daug švino, nes vandenynai užteršti, todėl rekomenduojama rinktis kuo mažesnes žuvis. Jos trumpiau gyvena vandenyne, todėl nesugeba prikaupti tiek daug nereikalingų medžiagų.

Ne ką mažiau svarbios omega-6 riebalų rūgštys. Žmogaus organizme šių rūgščių dažniausiai esti daugiau negu omega-3. Siekiant išlikti sveikiems, reikia stengtis išlaikyti minėtų rūgščių balansą. Tai pasiekti galima, nustojus kepti mėsą saulėgrąžų aliejuje, valgant mažiau kiaušinių, pieno produktų.

Šaltuoju metų laiku žmonėms neretai pristinga vitamino D. Šio vitamino yra kiaušinio trynyje, svieste, grybuose, daigintose sėklose, žuvų kepenų aliejuje.

Sterilumas pavojingas sveikatai

Žarnynas yra geriausias imuniteto draugas. Anot gydomosios mitybos terapeutės, nesveika pernelyg rūpintis higiena bei stengtis bet kokia kaina išvengti bakterijų ir gyventi sterilioje aplinkoje. Sterili švara, kurią privalu palaikyti operacinėse, namų aplinkoje ilgainiui gali sukelti alerginių reakcijų, kurios dabar itin dažnos tarp vaikų. Ypač nuo nešvarumų saugomi vaikai, kurie, neturėdami galimybių susipažinti su natūralia aplinka, linkę dažniau sirgti.

Žarnyną sustiprinti įmanoma įvairiais būdais. Patartina dėl to kreiptis į specialistą arba patiems atidžiau stebėti, kaip pasikeičia savijauta, suvalgius tam tikrą produktą. Tuomet to produkto reikėtų nevalgyti kelias savaites ir stebėti, ar dėl to kas nors pasikeičia.

Vis daugiau žmonių renkasi mitybą be gliuteno. Tokiu atveju būtina skaityti maisto produktų etiketes ir rinktis tik tuos produktus, kurių sudėtyje nėra glitimo ir jo pėdsakų.

Mūsų organizme gyvena milijardai mikroorganizmų. Vieni iš jų geri, kiti – blogi. Probiotikai yra gerosios žarnyno bakterijos, kurioms reikia padėti, nes dabartinės mūsų gyvenimo sąlygos ir kasdienis stresas neigiamai veikia organizmą.

Probiotinės bakterijos, patekusios į žarnyną, iš karto kariauja su kenksmingais mikroorganizmais. Šios gerosios bakterijos tiesiog užima visą vietą, nepalikdamos laisvo ploto kenkėjams. Apsigyvenusios žarnyne, probiotinės bakterijos ima keisti pH, taip sukeldamos rūgštingumą. Tokioje terpėje kenksmingosios bakterijos paprasčiausiai negali išgyventi.

Prebiotikai bakterijų neturi, tačiau jie yra maistinė tų bakterijų medžiaga ir padeda joms greičiau prisitaikyti žarnyne. Įvairių prebiotikų žmogaus kasdienėje mityboje gausu: jų yra vaisiuose, uogose, daržovėse, kruopose. Prebiotikų šaltinis – bananai, šparagai, smidrai, porai, termiškai neapdorotos kviečių sėlenos. Daug prebiotikų yra termiškai neapdorotuose česnakuose, kurie nuo seno žinomi ne tik kaip maistas, bet ir kaip vaistas. Galite įtrinti jų į skrebutį, smulkiai sukapoti ir pagaminti pagardą arba šiek tiek sutrinto česnako įdėti į salotas. Prebiotikų taip pat yra svogūnuose.

Sveikata iš gamtos

Anot I. Kuodienės, klaidinga manyti, kad, atėjus žiemai, natūralių vitaminų sezonas baigėsi. Šaltuoju metų laiku pravartu pasirūpinti prieskoniniais augalais, kurie ne tik papuoš jūsų palanges, bet ir suteiks energijos bei padės sustiprinti imunitetą. Tai yra: rozmarinai, čiobreliai, šalavijai, mėtos ir daugelis kitų. Termiškai apdoroti, t. y. virti, kepti, troškinti, prieskoniniai augalai virškinami lengviau, tačiau jų antibakterinis poveikis būna mažesnis.

Šaltuoju metų laiku dažniau vartokite imbierą, ypač jo šaknį. Imbiero šaknis gerina virškinimo fermentų išsiskyrimą, gerėja virškinimo kokybė, deginami ir skaidomi toksinai, kurie ir silpnina mūsų imunitetą. Šaknį sutarkavus ar supjausčius, profilaktiškai galima dėti ne tik į maistą, bet ir vartoti kaip arbatą: susitarkuoti arba susipjaustyti, pavirti vandenyje keliolika minučių ir tuomet gerti.

Imunitetui stiprinti bei nuo peršalimo ligų apsiginti puikiai tinka ežiuolė. Šis augalas pasižymi veikliosiomis medžiagomis, kurios stiprina imuninę sistemą, veikia prieš mikrobus ir bakterijas.

Stiprindami imunitetą, nepamirškite šeivamedžio uogų. Šeivamedžio uogose gausu vitaminų A ir C, geležies, kalio, vitamino B6, beta karoteno. Šios uogos pasižymi uždegimą slopinančiomis, virusus naikinančiomis ir net priešvėžinėmis savybėmis. Jose itin gausu naudingųjų flavonoidų ir antioksidantų, padedančių apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų. Šeivamedžio ekstraktas gali padėti pasveikti nuo gripo per tris dienas. Žiemai uogas patariama užsišaldyti: tokiu būdu jos išlaiko didžiąją dalį naudingųjų medžiagų ir vitaminų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt