Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Eva KazlauskienėŠaltinis: Etaplius.lt
Prieš dvejus metus nuo žlugimo išgelbėtas Šiaulių laisvosios ekonominės zonos (LEZ) projektas ir toliau buvo sėkmingai vystomas, o dabar jau atėjo laikas aktyvesniam investicijų pritraukimui. LEZ operatorius tikina, kad rimto verslo atėjimas nėra greitas procesas ir gali užtrukti keletą metų. Į verslo paieškas įsitraukia ir miesto Savivaldybės vadovai – LEZ potencialu bus bandoma sudominti Azijos investuotojus.
Nors oficialus Šiaulių laisvosios ekonominės zonos atidarymas įvyko praėjusių metų kovą, tačiau šios vietos patrauklumą ir pridėtinę vertę auginantys mažesni projektai vyksta ir šiuo metu. Vykdant pagrindinius teritorijos parengimo darbus, buvo paklotos vandentiekio ir nuotekų linijos, nutiestas kelias. Kiek vėliau atėjo eilė kitai inžinerinei infrastuktūrai – privažiavimo kelių jungtims.
Baigiant svarbiausius parengiamuosius darbus, pats laikas aktyvinti suinteresuoto verslo paieškas. Šiaulių miesto meras Artūras Visockas sako suprantantis, kad laisvosios ekonominės zonos operatoriui keliama užduotis pritraukti investuotojų nėra lengvai įvykdoma.
„Tai procesas, kuris natūraliai gali užtrukti ne vienerius metus, todėl, norėdami pasiekti greitesnių rezultatų, turėtume sutelkti visas pastangas. Progą pristatyti Šiaulių LEZ Azijos investuotojams turėsiu jau artimiausiu metu. Kinijos ir Europos paslaugų verslui asociacijos kvietimu dalyvausiu Kinijoje, Fošano mieste vyksiančioje verslo konferencijoje. Pasak Kinijos ir Europos paslaugų verslui asociacijos vadovo Gintauto Babravičiaus, Kinijos verslas dabar labai intensyviai ieško kontaktų Lietuvoje, padeda Lietuvos verslininkams pasiekti Kinijos rinką, mato perspektyvą, kad galėtumėme jiems būti ir tiltu į Europos Sąjungą, – apie būsimą susitikimą kalbėjo Šiaulių meras. – Manau, labai svarbu išnaudoti visas pasitaikančias galimybes, ypač kai su vizitu susijusias išlaidas dengia organizatoriai – ne Savivaldybė.“
Pasak Artūro Visocko, laikai, kai stambus verslas pats ieškodavo vietų investicijoms, jau praeityje. Naujų gamyklų laukia visur, tad paruoštą pramoninį plotą dabar reikia mokėti tinkamai pateikti, sudominti potencialius investuotojus. Lankantis verslo forume, susitinkant su stambaus verslo atstovais, bus galima geriau suprasti jų lūkesčius, įvertinti galimas plėtros tendencijas.
„Galiu patvirtinti, kad užsienio šalių patirtis įvairiose srityse mums labai vertinga. Pavyzdžiui, Centrinės projektų valdymo agentūros surengto vizito Jungtinėje Karalystėje metu Lietuvos savivaldybių vadovams buvo pristatyta anglų patirtis įgyvendinant viešosios ir privačios partnerystės projektus. Jungtinėje Karalystėje privatus verslas stato, įrengia ir prižiūri mokyklas, laisvalaikio centrus, apšvietimo tinklus, gatvių, kelių infrastruktūrą“, – pasakojo Šiaulių meras.
Anot Artūro Visocko, Šiauliuose viešoji ir privati partnerystė būtų labiausiai reikalinga tuose objektuose, kuriems iš karto įrengti Savivaldybė neturės lėšų. Vienu pirmųjų projektų galėtų būti Bačiūnų gatvės atnaujinimas. Kelių statybos bendrovei atlikus darbus ir toliau rūpinantis gatvės priežiūra, Savivaldybė kasmet mokėtų nustatyto dydžio įmokas. Tokia partnerystė visoms savivaldybėms bus labai reikalinga, kai laikui bėgant mažės galimybių infrastruktūros projektams gauti Europos struktūrinių fondų paramą.