Stipraus viesulo Šiaulių rajone padariniai: ekstremali situacija ir džiaugsmas, kad išvengta aukų

Šiauliai

S. Sankevičės/Orų entuziastai ir Z. Ripinskio nuotr.

Lina GalkuvienėŠaltinis: Etaplius.LT

310061

Galima pasidžiaugti tik tuo, kad pragaištingas viesulas šeštadienį vos per kelias minutes gerokai apgadinęs arba visiškai nuniokojęs apie 20 Šiaulių rajono šeimų turtą, smarkiau nesužalojo ar nepareikalavo žmonių gyvybių. Būtent tai reikėtų pabrėžti, sako Šiaulių rajono valdžios atstovai, beveik kasdien aplankantys savo namus besitvarkančius ir po smarkios gamtos stichijos bandančius atsigauti gyventojus. Šiandien Šiaulių rajono savivaldybėje dėl viesulo padarinių posėdžiavo ekstremalių operacijų centro komisija. Ji pasiūlė merui Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje paskelbti ekstremalią situaciją. Mero potvarkiu tai ir buvo padaryta.

Nuo pat šeštadienio vakaro, kai apie 17 valandą pro Pakapės, Einoraičių, Vileikių, Meškiškių ir kitus kaimus praėjo F2 kategorijos viesulas, žmonės vis dar tvarkosi: priverstų medžių, jų šakų, šiferio lakštų, skardų, stiklų, plytų ir kitokių atliekų sutvarkymui prireiks daug laiko. Kol kas žmonės paprašyti visas atliekas ir šiukšles rūšiuoti į krūvas, kad būtų galima paprasčiau sutvarkyti ir nemokamai išvežti. Tokią pagalbą gyventojams yra pažadėjusi Šiaulių rajono savivaldybė.

Viesulas nuniokojo svajonių sodybą

Šeštadienį viesulo šėlsmą ištvėrę gyventojai vis dar sukrėsti to, kas įvyko. Vileikių kaime esančios Karolinos ir Donaldo sodybos suniokojimą turbūt matė visa Lietuva. Kaimyno filmuotas vaizdo įrašas plačiai pasklido socialiniuose tinkluose ir buvo vienas pirmųjų pranešimų šalies gyventojams, kad Šiaulių rajone siaučia viesulas.

Sutuoktinių pora, paėmusi banko paskolą, sodybą įsigijo prieš trejus metus. Vyras ir žmona čia tvarkėsi, svajojo ateityje pradėti nedidelį verslą – įkurti sodyboje erdvę įvairioms ekudacijoms ir renginiams. Tačiau planus, bent jau kuriam laikui, o gal ir visai teks pamiršti, nes nežinia, ar pavyks atkurti buvusį sodybos grožį. Kol kas Karolina kalba apie gyvybingų likusių medžių išsaugojimą. Sutuoktiniai sako, kad taip tuščia, kaip yra dabar sodyboje niekada nebuvo – medžių čia netrūko.

Donaldo ir Karolinos svajonių namas po viesulo. Z. Ripinskio nuotr.

Vyras ir žmona dirba Šiauliuose. Šiame mieste ir buvo šeštadienį, prasidėjus audros atneštai gausiai liūčiai. Apsiperkančius prekybos centre juos pasiekė kaimynės telefono skambutis.

„Skambina kaimynė ir sako – žinokite, vaikai, jūsų stogo nebėra. Stogas jūsų sako pas mus yra. Galvojau nuplėšė skardas. Grįžtam namo – gaisrinė buvo užblokavus kelią. Mes buvom visiškam šoke“, – pasakojo Donaldas.

Viesulas čia nepagailėjo nei prieš 88 metus statyto gyvenamojo namo, kurį šeima buvo spėjusi atrestauruoti, nei jį supusių ilgaamžių medžių, nei sodyboje gyvenusių gandrų. Šeima sako, pirmiausia, norinti užsidengti stogą, kad neprilytų į namo vidų. Kol kas lieka saugoti tai, kas liko ir tvarkytis, kiek įmanoma. Šeima savo nelaimės neslėpė. Iš socialinių tinklų ir spaudos apie nelaimę sužinoję žmonės siunčia finansinę paramą. Žinoma, padeda ir pagalbą siūlo, artimieji, draugai, pažįstami, darbo klientai. Didelis jų ratas gelbsti nelaimėje. Pora dėkoja visiems ir džiaugiasi, kad nebeturint savo namų, pavyko laikinai prisiglausti visai netoli, todėl bus lengviau tvarkytis.

Sutuoktiniai vis dar sukrėsti dėl to, kas įvyko. Sako nežinantys ar būtų likę gyvi, jei per stichiją būtų buvę namuose.

„Mes su vyru dar tokioje būsenoje, kad dar net neverkėme. Esam nepaleidę dar tų emocijų, dar šoke. Bet turime toliau laikytis. Yra ir juodo humoro, o kas belieka. Kaip kitaip gyvensi? Atsigulti ir verkti turbūt prasmės nėra. Stengiamės laikytis“, – baigia pokalbį Karolina.

Viesulo sugriautas sodybos pastatas. Z. Ripinskio nuotr.

Sūnus suspėjo perspėti

Viena nukentėjusi moteris iš Einoraičių kaimo sako, kad lemtingą šeštadienį su šeima net nespėję susivokti, kas vyksta. Prisimena, kad sukilo vėjas.

„Pamačiau, kad skėtį lauke neša. Nuėjau pasakyti vyrui, kad jį neša vėjas ir žiūriu – plytos namo krenta. Tai viskas aišku buvo, kad namo stogas „išvažiavo“. Išvartytas visas sodas. Visos senos, jaunos obelys, graikiniai riešutai. Viskas tiesiog kiaurai sunaikinta. Šiltnamis iškeliavo nežinoma kryptimi“, – pasakojo ji.

Šeimos namus nuniokojo stichija. Z. Ripinskio nuotr.

Apie viesulą tėvus telefono skambučiu suspėjo perspėti sūnus. Šalia jo namų Pakapės kaime viesulas jau buvo praėjęs.

„Mes išėjom pažiūrėti ar link mūsų tikrai juda kažkas tokio ir pamatėme sūkurį, artėjantį į mūsų pusę. Stebėjome jį, paskui pamatėme, kad jis kažką nešioja, kaip šiukšles. Pajutę sustiprėjusį vėją ėjome į namus, o tėvukas dar pasiliko prie durų stebėti. Tik tolstant nuo durų pajutau kaip langą išdaužė, o stiklų dalis nuo skersvėjo susmigo į duris“, – pasakojo tėvų namuose buvusi Agnė.

Ji su mama ir dviem vaikais susiglaudę stovėjo vieno iš kambarių tarpduryje. Moteris teigia net nesupratusi, kaip jai už nugaros įlūžo lubos, visur buvo priversta dulkių, visur pilna nuolaužų.

„Čia viskas buvo sekundžių reikalas. Pajutus, kad aprimo, ėjome link laukinių durų, kurios buvo užverstos, šaukėme tėvuką ar gyvas. Ačiū Dievui, jis nenukentėjo. Baisus jausmas. Vyresniajai dukrai didžiulis šokas kaip vaikui. O išėjus šiaip ne taip per langą į lauką pamatėme, kad visai nebėra antro namo aukšto su stogu, o ūkinis pastatas be šiferio, kiemas nuniokotas. Turėtos trys, kad ir neprabangios mašinos, visos sudaužytos“, – prisiminimais apie viesulo šėlsmą dalijosi moteris.

Einoraičių kaimas, kuriame gyvena šeima, labiausiai ir nukentėjo nuo šios gamtos stichijos. Čia apgadinta ar sunaikinta daugiausia pastatų. Tik įvertinus specialistams bus tiksliai žinoma, kiek yra namų, kuriuose nebegalima gyventi. To laukia ir Agnės šeima. Kol kas ji nežino, ar namą reikės visai nugriauti ar bus galima atstatyti sutvirtinus pirmąjį aukštą.

Žmonės buvo apdraudę savo turtą, labiausiai džiaugiasi, kad liko gyvi ir sveiki. Po nelaimės jiems dabar labiausiai reikalingas po truputį atnaujinamas elektros tiekimas. Turint elektrą bus galima lengviau tvarkytis, o ir karštomis vasaros dienomis bent jau bus kaip laikyti maistą šaldytuvuose.

Šeimai priklausantis ūkinis pastatas. Z. Ripinskio nuotr.

Nežymiai nukentėjo moteris ir vaikas

Netoliese esančio Meškiškės kaimo gyventojas Rimas taip pat prisiminė sodybą nusiaubusio viesulo šėlsmą.

„Mes pavėsinėje sėdėjome, ten kolonėlės buvo, radijo centras. Televizorių buvom atsivežę, planavom, kad vaikai ir anūkai pažiūrės toje pavėsinėje. Tai jį nuplėšė, pakėlė ta visa jėga. Visą šiferį puch puch puch nulupo... Mes tik visi susigūžėme toje pavėsinėje. Kelios minutės kokios ir viskas. Nuėjo ir nurimo. Žiūrim išlindę, kai toks triukšmas buvo, kad stogo nebėra, namas visas apdaužytas. Baisu“, – pasakojo vyras.

Lekiantys daiktai ir baldai, stiklo šukės nežymiai sužalojo čia gyvenančią moterį ir vaiką. Moterį nuo smūgio į galvą kurį laiką pykino. Vaikui smūgis kliuvo į nugarą. Nukentėję žmonės taip pat dėkoja likimui, kad patys nenukentėjo rimčiau, o pastatus ir nusiaubtą kiemą tvarkosi kiek gali.

Viesulo padariniai. Z. Ripinskio nuotr.

Dėl viesulo paskelbta ekstremali situacija

Trečiadienį Šiaulių rajono savivaldybėje posėdžiavo ekstremalių operacijų centro komisija. Nutarta siūlyti merui nuo liepos 13 d. Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje skelbti ekstremalią situaciją dėl audros padarinių įvertinimo ir padarytos žalos pasėliams ir žemės ūkiui. Meras Česlovas Greičius pasirašė tai numatantį potvarkį.

Jo žiniomis, savivaldybė gavo dešimt nukentėjusių gyventojų prašymų atlyginti žalą. Dar keletas gyventojų ruošiasi juos rašyti po draudikų apsilankymų. Ketvirtadienį meras teigė planuojantis važiuoti į vietą ir susitikti su žmonėmis, aptarti tolimesnius veiksmus.

Sprendimas dėl ekstremalios situacijos skelbimo dar yra reikalingas ir tam, kad būtų galima panaudoti mero rezervo lėšas.

Viesulo padariniai. Z. Ripinskio nuotr.

„Mero rezervo komisijos nariai turi patikrinti, ar tas turtas tikrai tiems gyventojams priklauso. (...) Penki nukentėjusių gyventojų pastatai yra drausti, kiti penki – nedrausti. Šiuo metu pagal mero rezervo nuostatas draustiems pastatams yra negalima jokia parama, bet tas nuostatas galima pakeisti“, – svarstė jis.

Mero teigimu, jei reikės, rugsėjo mėnesį bus kreiptasi į rajono savivaldybės tarybą, kad mero rezervo lėšos būtų padidintos. Vakar apie žalą kalbėtasi ir nacionaliniu lygmeniu. Anot mero, kai bus suskaičiuotos žalos, bus kreipiamasi į Vyriausybę.

Nukentėjusiems gyventojams šiuo metu tvarkytis padeda dvi brigados iš Kuršėnų komunalinio ūkio ir Šiaulių kaimiškosios seniūnijos. Elektrą gyventojams atstatyti jau pavyko. Dar atsiranda nepravažiuojamų keliukų, nuo jų užvirtę medžiai taip pat yra šalinami.

Česlovas Greičius su savo pavaduotoju rytoj planuoja nuvykti pas gyventojus ir jiems paaiškinti, ką ir kaip reikia padaryti dėl žalos atlyginimo iš savivaldybės mero rezervo ir kitų dalykų.

Į savivaldybę kreipėsi ir du Pakapės ir Einoraičių ūkininkai, kurie pranešė apie viesulo nuniokotus pasėlius. Jie išguldyti, į laukus prinešta įvairių nuolaužų ir atliekų. Įvertinta, kad žala pasėliams siekia nuo 75 iki 80 procentų. Vieno ūkininko pažeistas pasėlių plotas – virš 27 ha. Kito – beveik 14 ha.

Anot mero pavaduotojo Eimanto Kirkučio, be gyventojų patirtos žalos yra vertinama ir bendrajai infrastruktūrai padaryta žala, tokia kaip pažeistos elektros linijos, nutrūkęs gatvių apšvietimas, išversti medžiai ir pan.

Šiaulių kaimiškosios seniūnijos seniūno Ričardo Šiumberevičiaus žiniomis, kaip nukentėję nuo viesulo yra pranešę maždaug 20 šeimų ūkių, bet ne visi dar kreipėsi dėl žalos atlyginimo. Pirmiausia laukiama, kol patirtą žalą įvertins draudikai. Iš tų 20 šeimų ūkių, trys pastatai preliminariu vertinimu yra nebegyvenami.

Gyventojai nuogąstauja dėl mokesčių

Kai kurie nukentėję gyventojai Lietuvos žmonių paprašė finansinės paramos. Vileikių kaimo gyventoja Karolina sako žinanti, kad dėl to reikia kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją, nes kitaip nuo surinktos paramos bus nuskaičiuojamas GPM mokestis. Anot jos, ištikus tokiai nelaimei brangus kiekvienas euras.

„Pirmadienį skambinau (red. – į VMI), tai sakė, kad reikia parašyti užklausimą ir viskas turėtų būti gerai. Antradienį paskambinau, jau sako, kad reikia susitvarkyti ir gauti paramos gavėjo statusą. Nurodė, kad turiu kreiptis į savivaldybę, kad būčiau pripažinta nukentėjusiąja. Tai kol kas tos biurokratijos yra ir nežinau kuo baigsis. Žmonės aukoja. Esame dėkingi už tai ir tikimės, kad visas aukas galėsim tikslingai panaudoti“, – teigė moteris.

Komentuoja VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Inga Gedminienė

Pagal galiojančias teisės aktų nuostatas, labdara pripažįstama, kai ją teikia tik mūsų šalyje registruoti labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos, visuomeninės organizacijos, religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai), jeigu labdaros teikimas numatytas jų įstatuose bei veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir jeigu jie turi teisę gauti paramą. Tuomet tokios pajamos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).

Trumpai tariant, tiesiogiai į remiamo asmens sąskaitą kitų gyventojų ar juridinių asmenų pervestos labdaringiems tikslams skirtos lėšos neatitinka teisiškai nustatyto labdaros teikimo būdo.

Jeigu paramai skirtos piniginės lėšos renkamos tiesiogiai į nelaimės ištikto gyventojo asmeninę banko sąskaitą, jos gali būti apmokestintos GPM. Todėl rinkti lėšas, netgi kai norima paremti konkrečius gyventojus ar organizuojamos individualių atvejų rėmimo akcijos, visuomet rekomenduojame pasitelkti pasirinktą tarpininką: panašią veiklą vykdančias paramos ar labdaros organizacijas.

Taip išvengiama galimų sukčiavimo atvejų bei papildomų rūpesčių dėl apmokestinimo, o gyventojas teikdamas paramą per organizaciją gali ir pats nurodyti kokiam tikslui skiriamos paramos lėšos: pvz., konkrečiam asmeniui paremti, prisidėti prie projekto įgyvendinimo ar pan.
Žinoma, VMI turi teisę ir pareigą mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybę teikti šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne formaliai išraiškai.

Atsižvelgiant į turinio viršenybės prieš formą principą, taip pat įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, gydymui, reabilitacijai, sudegusiam būstui atstatyti (pastatyti) ar minimaliems socialiai priimtiniems poreikiams (ar kitoms reikmėms, kurioms parama skiriama) tenkinti paaukotos ir šiam tikslui panaudotos lėšos, pervestos tiesiogiai į remiamo gyventojo sąskaitą, pagal turinį laikytinos labdara, jeigu remiamas asmuo atitinka labdaros gavėjo statusą. Tokiais atvejais gyventojo gauta labdara yra neapmokestinama.

Foto galerija:

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt