Stintų pasiūlai mažėjant išgraibstoma net ir brangi žuvis

EJ1D20090204IMG_5362
Klaipėda
BNS/Fotobankas nuotr.
Valdas Pryšmantas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Pajūryje prasidėjus stintų prekybai žuvies kilogramo kaina siekia 11 eurų, tačiau ji šluojama nuo prekystalių. Anot prekybininkų, itin populiarios žuvies pasiūla gerokai atsilieka nuo paklausos, tuo metu žvejų atstovė ir mokslininkas aiškina, jog stintos ištekliai Lietuvoje mažėja ir dėl klimato kaitos.

Du turgus Klaipėdoje valdančios savivaldybės įmonės „Naujasis turgus“ vadovas Viačeslavas Karmanovas BNS teigė, kad pirmosios stintos ant prekystalių pasirodė lapkričio viduryje, jos buvo išpirktos labai greitai, nepaisant to, kad kilogramas žuvies kainavo 11 eurų.

„Šiemet pas mus lapkričio 17 dieną pasirodė pirmosios stintos. Tai buvo mažas kiekis, kainos buvo 11 eurų už kilogramų, po to – tai būna, tai nebūna, viskas priklauso nuo oro sąlygų. Pavyzdžiui, ketvirtadienį iš ryto atvežė apie 10 kilogramų, tai per valandą buvo išgraibstyta ta stinta, irgi po 11 eurų“, – BNS pasakojo V. Karmanovas.

Jo teigimu, jeigu išsilaikys minusinė temperatūra, daug stintų tikimasi prieš Kalėdas, tačiau dėl išaugusios paklausos jų gali neužtekti visiems norintiems.

„Labai išreklamuota žuvytė, trūkumas gali būti dėl išaugusios paklausos“, – sakė V. Karmanovas.

Klaipėdoje parduodama Baltijos jūroje priekrantės žvejų sugaunama žuvis, tuo metu Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje jos beveik neliko, sako pamaryje veikiančių žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Siga Jakubauskienė.

„Pas mus, į žemupį, stinta pastaraisiais metais neateina, ketvirti metai liekame be stintmečio, anksčiau Nemuno žemupyje pagaudavome ir 150 tonų, o dabar pagauname tik 300 kilogramų, tai įsivaizduokite. Mažėja ištekliai stintų, tikrai taip“, – BNS sakė S. Jakubauskienė.

Ji teigė, kad stintų mažėjimas anksčiau sietas ir su suskystintų dujų terminalo veikla Kuršių mariose ties Klaipėda, tačiau dabar labiau įtikina mokslo tyrimai, liudijantys apie klimato kaitos įtaką.  

„Pokyčius pamatėme 2015 metais, galvojome apie įvairias priežastis, kaip tik tuo metu dėl terminalo dugnas marių išsigilino, pastiprėjo srovės, manėme, kad tai įtaką darė. Bet mokslas aiškina, kad, ko gero, šylantis klimatas daro įtaką, gal be reikalo tą terminalą kaltinome, juk mokslas plačiau žiūri, kaimynus tyrinėjo“, – kalbėjo S. Jakubauskienė.

Stintų žvejybos rytinėje Baltijos regione rezultatus tyrinėjęs Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos mokslo darbuotojas Arvydas Švagždys sako, kad dėl šylančios Baltijos jūros šios žuvys migruoja į Šiaurę, dėl to nuo 2017 metų Suomija šių žuvų sugauna daugiausiai.

„Nuo 2014 metų Baltijos jūroje tapo labai šilta, ne tik paviršius bet ir dugnas, o stinta laikosi tam tikros temperatūros ribos, todėl didelė jos populiacija migravo į Šiaurę. (..) Nuo 2017 metų Suomija tapo daugiausiai stintų sugaunanti šalis, tai reiškia, kad klimato atšilimas jiems davė naudą, kas liečia stintas“, – BNS pasakojo A. Švagždys.

Tuo pačiu metu sugaunamų stintų kiekiui Lietuvoje drastiškai mažėjant jie auga ir kitose šiauriau esančiose kaimyninėse valstybėse, aiškino mokslininkas.

„Mūsų broliai latviai Rygos įlankoje apie du tūkstančius tonų per metus pagauna, estai pradėjo gaudyti, Parnu įlankoje 400–500 tonų pagauna. Klimato atšilimas, pasistūmėjo klimato juosta, pasistūmėjo ir stintų populiacija. Ten anomalijos, ten sugavimai, o čia pas mus sugavimai drastiškai sumažėja“, – kalbėjo A. Švagždys.

Jo ir Jelenos Fedotovos atliktas tyrimas taip pat rodo, kad, priešingai nei manyta anksčiau, Lietuvoje, Latvijos ir Estijos stintų populiacija nesiskiria.

„Genetiniai tyrimai rodo, kad tai viena populiacija, skirtumų nėra jokių. Ji priklauso nuo gamtinių sąlygų, klimato – jeigu jis šiltės, pagausime mažiau, jeigu šals – pagausime daugiau, tai pagrindinis dalykas“, – teigė A. Švagždys.

„Naujojo turgaus“ vadovas V. Karmanovas teigia, kad pirkėjai skirtumą jaučia – jau lapkritį Klaipėdoje buvo pardavinėjama Latvijoje sugauta stinta, tačiau žmonės ją vertina prasčiau nei pagautą prie Lietuvos krantų.  

„Kartais atveža stintos iš Latvijos, bet mes, lietuviai, pratę prie lietuviškos. Sunku pasakyti, kuo ji geresnė. Kaip su obuoliais: jeigu bus lietuviškas ir lenkiškas, rinksimės lietuvišką“, – sakė V. Karmanovas.