Steigiami 11 naujų draustinių saugos balinius vėžlius ir retas gyvūnų bei augalų rūšis

Steigiami 11 naujų draustinių saugos balinius vėžlius ir retas gyvūnų bei augalų rūšis
Lietuva
Balinis vėžlys. Wikipedia / George Chernilevsky nuotr.
Reporteris Mindaugas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Vyriausybei pritarus, bus steigiama 11 naujų draustinių, o šeši plečiami, trečiadienį pranešė Aplinkos ministerija. 

Naujai įsteigti draustiniai saugos balinius vėžlius, kitas retas gyvūnų ir augalų rūšis, jų buveines, padės atkurti pelkių ekosistemas. Išplėtus jau esamų draustinių ribas, bus sukurtos palankesnės sąlygos tausoti ir puoselėti jų gamtines vertybes.

Anot ministerijos, bus rengiami Rėkyvos valstybinio botaninio-zoologinio, Grūžių valstybinio botaninio-zoologinio, Šalčios valstybinio hidrografinio, Širvintos valstybinio kraštovaizdžio, Lygiaraisčio valstybinio telmologinio ir Visinčios valstybinio hidrografinio draustinių ribų planų pakeitimai.

Numatoma išplėsti šiuos draustinius apimant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas – Rėkyvos pelkę, Grūžių mišką, Šalčios ir Visinčios upių slėnius, Širvintos upę ir jos slėnius,  Astruvkos mišką, Visinčios upės slėnį ties Gudeliais.

Dabar Lietuvoje yra 402 valstybiniai gamtiniai draustiniai. Jų sąrašą papildys Avižienių ir Bestraigiškių herpetologiniai, Ažukriaunio, Kalvelių ir Strėvininkų botaniniai-zoologiniai, Gervelės, Giedraitiškių, Gratiškių ir Vilūniškių telmologiniai, Norkiškės ir Šilo botaniniai draustiniai. Pernai prasidėjo Juodymų valstybinio telmologinio draustinio steigimo procedūra.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas atkreipia dėmesį, kad paskutinį kartą naujas gamtinis draustinis buvo įkurtas prieš septynerius metus.

Pasak jo, šiuo sprendimu dar stipriau saugoma šalies gamta, o kartu artėjama prie Vyriausybės užsibrėžto tikslo saugomas teritorijas išplėsti iki 20 proc. šalies ploto.

Šiais metais sklypų savininkų kompensacijoms už buveinėms perleidžiamą žemę bendra suma iš valstybės biudžeto ir ES fondų lėšų sudarys 5 mln. eurų.

Ministerijos duomenimis, daugiausia mūsų šalyje yra genetinių (112), telmologinių (52), kraštovaizdžio (45), geomorfologinių (40), botaninių (35), hidografinių (34), botaninių-zoologinių (31) draustinių.

Vien pernai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“  teritorijų plotas padidėjo 35 tūkst. hektarų (iki 784,5 tūkst. ha). Neseniai net penkis kartus buvo išplėsta Punios gamtinio rezervato teritorija.

Šiuo metu saugomos teritorijos, anot ministerijos, užima 1151 tūkst. hektarų, tai yra apie 17,63 proc. Lietuvos teritorijos.

BNS