PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2017 m. Rugpjūčio 25 d. 08:03

Stažuotę NASA atlikęs šiaulietis: į galimybę gyventi kitoje planetoje jie žiūri labai rimtai

Šiauliai

Gabrielė PastaukaitėŠaltinis: Etaplius.lt


12862

Šiauliečiui Dominykui Murzai, Vilniaus universitete studijuojančiam biochemiją, ši vasara buvo neeilinė. Gabus vaikinas su dar penketu jaunuolių laimėjo stažuotes NASA „Ames" tyrimų centre Kalifornijoje. Dešimt savaičių trukusios praktikos metu jis dirbo su šviesiausiais pasaulio protais, iš pirmų lūpų išgirdo, koks jausmas apima gyvenant kosmose, o trumpam sugrįžęs į gimtuosius Šiaulius mielai dalijosi įspūdžiais.


Foto galerija:

3.jpg
7.jpg

Kam kosmose mielės?

– Stažuotė NASA – išsipildžiusi ilgametė svajonė ar atsitiktinė avantiūra?

– Turbūt antrasis variantas (šypsosi). Tiesiog pamačiau, kad organizuojama atranka ir nusprendžiau pabandyti – kaip kokioje loterijoje. Aišku, vėliau reikėjo įdėti nemažai pastangų dalyvaujant skirtinguose atrankos etapuose, motyvaciniame pokalbyje ir pan.

Konkurencija nebuvo labai didelė – į NASA vykti pretendavo apie 40 studentų iš Lietuvos. Esu tikras, kad kitais metais jų bus kur kas daugiau. Iš viso atrinko 12 studentų. 6 važiavome vasarą, dar 6 važiuos rudenį. Tyrimų centre praktikantų iš užsienio buvo mažuma – 20–30. Užtat stažavosi apie 200 amerikiečių studentų.

– Kokie argumentai nuskambėjo tavo motyvaciniame pokalbyje? Juk gerais balais greičiausiai galėjo pasigirti visi pretendentai...

– Girtis neketinu (šypsosi). Mums leido pasirinkti, kokiame NASA projekte norėtume dalyvauti, ir aš iš karto radau širdžiai artimą veiklą. VU ne tik studijuoju biochemiją, bet ir atlieku praktiką biotechnologijos institute. Jame dirbu su baltymų gamyba mielėse. Norime jose užauginti Zika virusines daleles. Tokios dalelės nesukeltų ligos ir galėtume jas panaudoti skiepams.

Panašų projektą siūlė NASA. Projekto tikslas – paruošti eksperimentą apie tam tikrų baltymų gamybą mielėse, kuris būtų atliekamas kosmose.

– Bet kam gi kosmose mielės?...

– Galbūt nuskambės ambicingai, tačiau NASA darbuotojai vis labiau koncentruojasi ties mintimi, kad ištekliai Žemėje išseks ir reikės kolonizuoti kitas Saulės sistemos planetas. Žinau, tai skamba kaip visiška fantastika, bet juk nuo to viskas ir prasideda.

Mielės šiuo atveju tarnautų kaip modelinis organizmas tirti kosminės aplinkos įtaką gyvybei. Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad mane paskyrė į kitą projektą, susijusį su sintetinėmis biomedžiagomis. Šio projekto esmė tokia, kad iš tam tikros medžiagos 3D spausdintuvu atspausdiname pamatą ir ant jo specialia technologija uždedame mielių ląsteles. Mielės modifikuoja pamatą, kad šis įgautų geresnių, stipresnių savybių. Pateiksiu pavyzdį: tikriausiai girdėjote apie šilko baltymą. Jo stiprumas lyginamas su plienu, tad galėtų būti naudojamas konstruojant orlaivius. Tik reikia priversti šilką gaminti ląsteles ne gijomis, o tam tikra sudėtingesne struktūra.

– Ir kaipgi sekėsi su šiuo projektu?

– Jis dar labai ankstyvame etape. Praktinių eksperimentų įvykdžiau ne itin daug, bet su teorija padirbėjau gerokai. Kitaip tariant, padėjau pamatus kitiems praktikantams (šypsosi).
Žmogus kosmose būna sulinkęs lyg voverė

– Kaip atrodė tavo diena NASA „Ames" tyrimų centre?

– Pirmąsias savaites, kol buvo sutvarkyta mano dokumentacija, į NASA miestelį galėdavau įeiti tik su palyda. Teritorija ten saugoma kaip joks kitas Lietuvos mokslo centras. Darbo diena prasidėdavo 8 val., baigdavosi 5 val., nors iš esmės mokslininkai dirba laisvesniu grafiku. Veikla būdavo įvairi: kompiuteriu analizuodavau medžiagą, į laboratoriją eidavau atlikti eksperimentų, susitikdavau su kolegomis, projekto vadove.

– O astronauto kostiumo pasimatuoti neteko?

– Ne (juokiasi). Bet su kosmoso tyrinėjimais mus supažindino. Pabuvojome centrifugoje, kurioje astronautus ruošia didesnėms apkrovoms. Taip pat bendravome su astronautu, kuris pusę metų praleido Tarptautinėje kosminėje stotyje ir pasakojo, koks jausmas ten gyventi. Labiausiai įstrigo faktas, kad atsipalaidavęs žmogus kosmose būna sulinkęs tarytum voverė, todėl astronautai nešioja specialius kostiumus, kurie ištiesina laikyseną, įtempia raumenis.

– Nesuėmė pavydas? Galbūt vaikystėje pats svajojai išskristi į kosmosą?

– Kai buvau mažas, mintinai mokėjau visų Saulės sistemos planetų pavadinimus – visa šeima tuo žavėjosi (šypsosi). Bet tapti astronautu nesvajojau. Nuo pat vaikystės buvau gamtos vaikas, rūpėjo viskas, kas gyva. 9-oje klasėje susidomėjau biologija, pradėjau dalyvauti olimpiadose – neblogai sekėsi. Po 12 klasių įstojau į biochemiją.

Mane žavi mokslinis darbas. Kartais gal ir pabosta į šimtus mėgintuvėlių pilstyti tirpalus, bet taip įdomu kažką nežinoma paversti žinomu. Tai – mano motyvacija judėti į priekį.

NASA turi ne tik sporto, bet ir mezgimo klubą

– Mokslininkų darbą daugelis įsivaizduoja nuobodų, o pačius mokslininkus – trapius, su akinukais, neišlendančius iš savo laboratorijos. Tu – savotiška šio stereotipo priešingybė: esi ne tik būsimasis mokslininkas, bet ir sportininkas – nuo dvylikos metų irkluoji kanoją.

– Galbūt mokslas ir sportas atrodo egzotiškas derinys, bet iš tikrųjų jie vienas kitam nemaišo, netgi papildo. Kai pradėjau "draugauti" su mokslu, kai kuriuos principus pritaikiau sau. Pavyzdžiui, reguliuojant mitybą, atsigaunant po krūvių. Bet tai buvo tada, kai sportavau profesionaliai – dabar irkluoju tik laisvalaikiu. Sportas savo ruožtu išmokė pasitikėti darbu, o ne sėkme.

NASA, pavyzdžiui, turi savo sporto klubą, o liepos mėnesį, kai stažavausi, vyko darbuotojų bėgimo varžybos. Galėjo dalyvauti visi, kas norėjo. Dalyvavau ir aš. Tai – puikiausias pavyzdys, kad mokslas ir sportas nėra svetimi. Beje, NASA turi ne tik sporto, bet ir mezgimo klubą (juokiasi).

– Ši agentūra apipinta konspiracinėmis teorijomis apie ateivius. Negaliu nepaklausti – tiki jų egzistavimu?

– Tokia mintis galvoje plaukioja (šypsosi). Mes negalime būti išskirtiniai, nes aplink yra milijardai planetų. Tik dar neturime galimybės į jas pasižiūrėti, o kol pats nepamatai, 100 proc. tikėti negali.

Stažuotė finansuojama Švietimo ir mokslo Ministerijos bei Vilniaus universiteto lėšomis, konkursą organizuoja bei vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.