Sprendžiamas atliekų deginimo likimas Vilniuje

Vilnius

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Reporteris ViktorijaŠaltinis: Etaplius.lt

41338

Ministras pirmininkas ir „Lietuvos energijos“ vadovas trečiadienį spręs, ar sostinėje bus deginamos atliekos.

Premjerui Sauliui Skverneliui ne kartą išreiškus dvejones dėl „Lietuvos energijos“ įgyvendinamų Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektų, atliekų deginimas bus apariamas su aplinkos ir energetikos ministrais bei „Lietuvos energijos“ vadovu Dariumi Maikštėnu.

Kaip Eltai teigė premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, Vyriausybė siekia, kad Vilniuje atliekos nebūtų deginamos arba tai daroma minimaliai. Pasak jo, neatmestina galimybė, kad atliekos galėtų būti deginamos vien tik Kaune.

„Susitikimo metu bus kalbama apie šiukšlių deginimą Vilniuje ir kad jo būtų kuo mažesni kiekiai. Jeigu neįmanoma dėl jau prasidėjusių projektų visiškai atsisakyti atliekų deginimo, tuomet norima, kad tai būtų daroma minimaliai“, - Eltai sakė S. Malinauskas.

Anot jo, atliekų deginimą Kauno kogeneracinėje jėgainėje Vyriausybė vertina palankiau, nes ji yra laisvojoje ekonominėje zonoje, toliau nuo miesto.

Be to, anot jo, dar kartą bus keliamas klausimas dėl ateityje susidarysiančių atliekų kiekių.

S. Malinauskas Eltai teigė, kad susitikime taip pat bus pristatyta „Lietuvos energijos“ strategija, tarpiniai įmonės auditų rezultatai bei, jeigu bus norima, pasikalbėta apie pasirašyta taikos sutartį su „Danpower“.

Susitikime taip pat dalyvaus energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Anksčiau S. Skvernelis pareiškė, kad „Lietuvos energijos“ kogeneracinių jėgainių projektai galėjo būti įgyvendinami neskaidriai, tyčia apribojant privačias investicijas į šilumos sektorių. Ministras pirmininkas taip pat neatmetė, kad Vilniaus ir Kauno jėgainių projektai galėtų būti stabdomi, o dėl jų kreipėsi į teisėsaugą. Tačiau STT šią savaitę pareiškė nepradėsianti ikiteisminio tyrimo.

Ministras Pirmininkas dvejones dėl „Lietuvos energijos“ pradėjo kelti tuomet, kai sukritikuota Energetikos ministerijos taikos sutartis su „Danpower“ dėl pastarosios jėgainės Kaune. Šia sutartimi „Danpower“ atsisako statyti jėgainę Vilniuje, tačiau Kaune esanti jėgainė 12 metų gaus fiksuotą 9,7 cento už kilovatvalandę tarifą, kuris buvo panaikintas 2013 metais.

Kaip Eltai nurodė „Lietuvos energija“, gegužę Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje pasirašyta sutarčių už 330 mln. eurų, sumokėta rangovams ar priimta sąskaitų už 27,3 mln. eurų.

Tuo metu Kauno kogeneracinėje jėgainėje pasirašyta sutarčių už 77 mln. eurų, sumokėta rangovams ar priimta sąskaitų už 17,5 mln. eurų.

Vilniaus kogeneracinei jėgainei Europos Komisija skyrė Europos Sąjungos paramą (iki 140 mln. eurų), o Europos investicijų banko direktorių valdyba patvirtino ilgalaikę paskolą su „Junkerio plano“ garantija (iki 190 mln. eurų). Kauno kogeneracinei jėgainei suteikta komercinio banko paskola (120 mln. eurų).

Artūras Ketlerius (ELTA)

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt