PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2024 m. Lapkričio 21 d. 17:42

Spirometrijos akcija sukvietė tuos, kurie rūpinasi savo sveikata

Šiauliai

Zitos Katkienės nuotr.

Zita KatkienėŠaltinis: Etaplius.lt


330285

Trečiąjį lapkričio trečiadienį, minint Pasaulinę lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) dieną, Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos Pulmonologijos skyriaus specialistai  surengė nemokamą spirometrijos (plaučių funkcijos tyrimo) akciją. Atliekant sirometriją specialiu prietaisu matuojamas įkvepiamo ir iškvepiamo oro kiekis ir greitis. Tyrimas skirtas lėtinei obstrukcinei plaučių ligai diagnozuoti. Konsultacijų skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos Andželika Skerbienė, Gerda Valauskė ir Angelė Bogušienė devyniems akcijos dalyviams atliko spirometrijos tyrimus. Nors akcijos dalyviai tyrimui atėjo jausdami kvėpavimo takų sutrikimų, nei vienam iš jų nebuvo diagnozuota LOPL liga.

Nerimą kelia ir užsitęsęs kosulys, ir dusulys

Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos vadovės pareigas laikinai einanti gydytoja pulmonologė Virgainė Bielskienė, konsultavusi akcijos dalyvius, pastebėjo, kad į akciją atėjo žmonės, besirūpinantys savo sveikata, skaitantys informaciją ir nelaukiantys, kol sveikata pagerės savaime. Pasak gydytojos, geriau padaryti tyrimą, kuriuo bus atmestos visos rizikos, nei ateiti per vėliai.

Beveik metus varginamas kosulio į akciją atėjo ir 38-erių metų šiaulietis Ramūnas, besiskundžiantis ir lėtine sloga. Vyras pasakojo, kad dėl kosulio jau kreipėsi į gydytojus, jam vasarą buvo atliktas plaučių rentgeno tyrimas, bet jokių pakitimų nenustatyta. Tad daugiau medikų pagalbos neieškojo.

Neseniai Ramūnui atlikta klubo operacija dėl displazijos. Vienas gyvendamas ramentų pagalba judantis vyras negalėjo savimi pasirūpinti, tad grįžo sveikti po operacijos pas tėvus. Ramūno mamai labai nepatiko sūnaus kosulys, ji vis ragino kreipti į šeimos gydytoją. Socialiniame tinkle pamačiau skelbimą dėl nemokamos spirometrijos akcijos ir pasakiau Ramūnui, kad turime išsitirti", - pasakojo sūnų į akciją atlydėjusi moteris.

Atliktas spirometrijos tyrimas nei šiam, nei kitiems akcijos dalyviams plaučių funkcijos pakitimų neparodė.

Plaučių funkciją akcijos metu nusprendė išsitirti ir sutuoktiniai Irena ir Vytautas Janušai. Vyrą vargino dusulys, dėl ko jau yra naudojęs inhaliatorių. Moteris taip pat ne kartą sirgusi kvėpavimo takų infekcijomis. Yra turėję ir žalingą įprotį rūkyti. Irena sakė, kad į akciją atvedė noras rūpintis savo sveikata ir nelaukti, kol užklups ligos. Spirometrijos tyrimo rezultatai buvo normos ribose, tačiau akcijos dalyvius dar konsultuos gydytojas pulmonologas.

Internete kvietimą į spirometrijos akciją pastebėjo ir šiaulietis Gintautas Vaitkevičius ir nusprendė išsitirti. Vyrui ne kartą draugai sakė, jog kalbėdami telefonu girdi, kad jis uždusęs, ištinka silpnumo priepuoliai. Be to ketveriais metais vyresniam broliui jau yra diagnozuota lėtinė obstrukcinė plaučių liga, tad baiminasi, kad ir jo sveikata nepablogėtų.

Tyrimas, reikalingas ir diagnozuojant, ir gydant

Spirometrijos akcija skirta LOPL – nepagydomai ir progresuojančiai lėtinei obstrukcinei plaučių ligai, kurią, tinkamai ir laiku gydant, galima išvengti ligos paūmėjimų ir komplikacijų. Pasak gydytojos pulmonologės V. Bielskienės, spirometrija tai yra viena iš plaučių ligų specialistų pagrindinių tyrimų metodų, kai norima nustatyti arba paneigti lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diagnozę. Tai yra tyrimo metodas, kurį atlikdami medikai tiria plaučių ventiliaciją, įkvepiamo ir iškvepiamo oro srauto kiekį ir greitį. „Stebėdami tyrimo rezultatus mes galime nustatyti lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, jos stadijas, galime orientuotis, kaip sekasi mums pacientą gydyti antrinių konsultacijų metu ir galim spręsti, kokio gydymo jam reikia, pagal būklę“, - paaiškina pulmonologė V. Bielskienė. Šiuo tyrimu atliekama lėtinės obstrukcinės plaučių ligos kontrolė, nustatoma, ar nedidėja jos stadijos. Tyrimo rezultatai padeda nuspręsti, kada reikia sustiprinti pacientui skirtą gydymą.

Nustačius lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, rekomenduojama pacientui konsultuotis pas pulmonologą. Jei jis serga sunkia LOP liga, tai būtų gerai, kad tris kartus prie metus atvyktų konsultuotis, jei vidutine – porą kartų, jei lengva – bent kartą. Tyrimo metu stebima, ar plaučių būklė neblogėja ir ar gydymas yra adekvatus.

Ir gydoma liga gali paūmėti

Ypatingai svarbu spirometrijas atlikti, paūmėjus ligai. „Reikia žiūrėti, ar plaučių funkcija grįžo į ankstesnį lygį, buvusį iki paūmėjimo, ar liko pablogėjusi, nes tokiu būdu mes galime vertinti paciento mirties riziką ir sekančio paūmėjimo riziką, galime spręsti, dėl hospitalizacijų, dėl gydymo,“ - sako specialistė.

Dauguma žmonių net nežino, kad serga LOPL. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugiau kaip pusė pacientų lieka nediagnozuoti arba liga diagnozuojama jau pažengusi, kai išsivysto iki vidutinio sunkumo ar net sunkios stadijos. Taip yra todėl, kad pacientai patys neišsako juos varginančių simptomų, prie kurių pripranta, o jie iš lėto progresuoja.

Gydytoja Virgainė Bielskienė sako, kad nutinka ir taip, kad pablogėja ir gydomo dėl LOPL paciento būklė. Įvykus ligos pablogėjimui gydytojas pulmonologas pirmiausia įsitikina, ar pacientas tinkamai vartoja jam paskirtus vaistus, ar suprato kaip juos naudoti ir ar teisingai naudoja, ar geba įkvėpti vaistus.

Dažnai LOPL paūmėja ir susirgus kokia kvėpavimo takų infekcija. Gali paūmėti ir tais atvejais, kai pacientui paūmėja kitos lėtinės ligos. Didžiausia sąsaja yra su širdies ir kraujagyslių ligomis. Įrodyta, kad šie šalia esantys ir turintys bendrą kraujotaką organai, esant jų ligų pablogėjimui, išprovokuoja ir kitos ligos pablogėjimą. Labai daug ligos paūmėjimų medikai stebi, pacientui persirgus covidu, gripu ar kuria kita infekcija.

LOPL susergama ir dirbant kenksmingoje aplinkoje, kur daug dulkių ar kitų medžiagų, kurios kenkia kvėpavimo takams. Po eilės metų gali būti diagnozuota ne tik LOPL bet ir kitos lėtinės plaučių ligos. Jei neįmanoma pakeisti darbo, gydytoja pataria naudoti apsaugos priemones, respiratoriais, kuriais turi aprūpinti darbdaviai. Tačiau žmogus pats turi būti suinteresuotas saugoti savo kvėpavimo takus. Deja, dažnai tai žmonės supranta, kai suserga ir saugotis jau per vėlu.

Todėl gydytoja V. Bielskienė džiaugėsi sėkminga spirometrijos akcija, nes atėjo žmonės, kurie rūpinasi savo sveikata, skaito informaciją. Akcijos dalyviams nebuvo įtarta obstrukcinė plaučių liga, o pagal esamus spirometrijos tyrimo rezultatus net nėra rizikos sirgti. Ne visi akcijos dalyviai sulaukė plaučių ligų gydytojo konsultacijos, tačiau kiekvienam akcijos dalyviui gydytojai pulmonologai paskambins, drauge aptars tyrimo rezultatus ir suteiks reikiamą informaciją dėl tolesnės medicinos pagalbos, dėl esamų sveikatos problemų, atvedusių į spirometrijos akciją.