Spektaklio jaunimui „Man šiandien – Hamletas“ premjera

Šiauliai

VŠDT archyvo nuotrauka

Kvadratas. Meno teritorijaŠaltinis: Etaplius.lt

210225

„Tai aš labai trumpai. Šiandien blogiausia diena mano gyvenime. Man šiandien – tuštuma. Man šiandien – ne aš... Man šiandien – Hamletas. Ir aš, beje, aš... esu“, – tokiais žodžiais žiūrovams prisistato Hamletas Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklyje jaunimui „Man šiandien – Hamletas“.

Būti ar nebūti? O jeigu būti, tai kaip? Kaip būti, jei esi sutrikęs, išduotas, jei praradai pasitikėjimą brangiausiais žmonėmis? Spektaklis „Man šiandien – Hamletas“ kelia hamletiškus klausimus, tačiau kūrėjai į garsiąją V. Šekspyro pjesę bando žvelgti šiuolaikinio paauglio akimis.

Daugiau nei 400 metų viso pasaulio scenose statomas „Hamletas“ seniai nebėra tik literatūros ir teatro kanonas – tai ir tam tikras pasaulio suvokimo būdas, nuotaika, dvasinė būsena, pažįstama daugeliui iš mūsų. Šiame spektaklyje Hamletas yra paauglys – maištaujantis, nesitaikstantis, abejojantis savimi ir kitais, nesuprastas, nusivylęs, bet giliai širdyje trokštantis taikos su savimi ir pasauliu. Spektaklis tarsi kelia klausimą, ar mūsų „sugverusioje gadynėje“ dar įmanomas dialogas, susikalbėjimas tarp skirtingų kartų, pagarba kitokioms vertybėms, autoritetams.

Spektaklyje lengvai atsekamos pagrindinės pjesės „Hamletas“ siužeto linijos, temos, personažai, tačiau originalus V. Šekspyro tekstas čia tarsi nepastebimai persipina su šiuolaikinės kalbos inkliuzais ir elgesio modeliais. Režisierė Ieva Stundžytė laisvai interpretuoja, perdėlioja, papildo pjesę šių dienų kontekstais ir išraiškos priemonėmis – spektaklyje labai svarbi muzika, judesys, choreografija. Kūrėjai drąsiai imasi užduoties suprantamai perteikti pjesėje keliamus sudėtingus egzistencinius klausimus ir kartu nebanaliai atskleisti tai, kas šiandien jaunam žmogui aktualu neišsemiamose „Hamleto“ potekstėse. Kaip būti, jei man šiandien – Hamletas? Spektaklis nepalieka savo abejojančio herojaus vienišo neišsprendžiamų dilemų labirinte ir teikia vilties, kad kartu ieškoti atsakymų yra ne mažiau svarbu nei juos rasti.

Režisierė Ieva STUNDŽYTĖ:

– Pamenu, kad pirmame kurse V. Šekspyro dramas su kursiokėmis skaitydavome bendrabutyje, pasiskirsčiusios vaidmenis, nes taip buvo tiesiog greičiau ir lengviau. Ir įdomiau. Kai kartą teko rinktis tarp Hamleto ir Ofelijos – pasirinkau ją. Pamenu, kad, klausydama talentingos kursiokės įtaigaus teksto skaitymo, „pamečiau“ Ofeliją. Tas mistinis Hamletas virto labai atpažįstamu ir apčiuopiamu žmogumi. Tąkart jis įstrigo kaip be galo liūdnas, bet labai gražus kūrinys.

2012 m. sukūriau pjesę „Aš, tu ir Ofelija“, kurios inspiracija tapo ne klausimas „Būt ar nebūt?“, o mintis, kad „mes žinome, kas esam, tačiau nežinome, kuo galime tapti.“ Neslėpsiu, spektaklis ir jo tema man buvo itin asmeniška.

Man. Mano. Apie mane. Man šiandien – Hamletas. Tai nuotaika bei būsena: man liūdna, ilgu, bloga, nesaugu, „važiuoja stogas“, aš pasimetęs, aš – ne aš, aš neegzistuoju arba man – polėkis „rauti ir rautis“. Tai ir veiksmas: aš ieškau, provokuoju, maištauju, rėkiu, kalbu, kenčiu, myliu, nekenčiu, naikinu, naikinuosi. Tai ir tema: kalbu, bet manęs negirdi, girdžiu, bet su manimi nesikalba. Nesusikalbama.

Klausimas „Būt ar nebūt?“ (manau, kad nesvarbu, ar tau septyneri metai, ar 17, ar 70) liečia tave, mane, jus, mus. Žmogus egzistuoja, yra tol, kol klausia: „o kas bus po manęs?“. Perfrazuoju XX a. antros pusės airių dramaturgą M. McDonagh‘ą: „Man šiandien – Hamletas“ yra ne apie gyvenimą ar mirtį, o apie tai, ką paliekame po savęs. Ne tik gebėti kalbėti, kalbėtis, bet mokytis girdėti save, kitą, išklausyti, priimti, suprasti, mokytis, norėti mokytis, nes kitaip – žodžiai, žodžiai, žodžiai…

Choreografė Eglė KANČAUSKYTĖ:

– „Hamletas“ atsirado netikėtai. Už šią patirtį ir pamokas esu dėkinga spektaklio režisierei Ievai, kuri pasitikėjo ir tikėjo manimi. Tai mano pirma darbo patirtis Valstybiniame teatre, pirmas darbas ne Vilniuje esančiame teatre ir pirmas kartas, kai choreografijoje naudoju „Vogue“ šokio stilių. Ši idėja, gimusi vėl perskaičius „Hamletą“, pasiteisino tik ją perdavus teatro trupei – aktoriams, kurie imliai ir be abejonių nėrė į nepažintus šokio pasaulio tolius. Jie drąsiai mokėsi, klausė ir girdėjo. Buvo. Tik tokiu būdu gavau atsakymą, jog ši idėja veikia. Tai – mokėjimas būti.

Vienos dalies spektaklio ne tik V. Šekspyro „Hamleto“ motyvais „Man šiandien – Hamletas“ premjera įvyko kovo 3 ir 26 d. Spektaklis skirtas žmonėms nuo 14 metų.

Režisierė Ieva Stundžytė, scenografijos ir kostiumų dailininkės Justina Ignatavičienė ir Greta Milevičiūtė, kompozitorius Paulius Kilbauskas, choreografė Eglė Kančauskaitė, šviesų dailininkas Darius Malinauskas.

Vaidina Severinas Norgaila, Monika Geštautaitė, Dalius Jančiauskas, Jūratė Budriūnaitė, Juozas Žibūda Juozas Bindokas, Aidas Matutis, Anicetas Gendvilas, Aistė Šeštokaitė, Pijus Ganusauskas, Mindaugas Jurevičius.

Spektaklį finansuoja LR kultūros ministerija ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Pra­ne­ši­mas spau­dai

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt