Specialistės komentaras dėl parduodamo už mokslą inksto skelbimo

Turbūt, ne vienas šiomis dienomis matė socialinėje erdvėje aptarinėjamą skelbimą, kurio autorė, nepaisydama galiojančių LR įstatymų, rįžosi parduoti savo inkstą, kad galėtų apmokėti savo vaiko mokslus. Mane, kaip švietimo sektoriaus atstovę, toks pasiaukojimas bei desperacija ir sukrėtė, ir sujaudino – nejaugi mūsų šalyje taip blogai su socialiniu saugumu ir švietimo sistema, kad artimiausi jaunosios kartos žmonės taip turi aukotis?

Žinoma, matau bėdą ne tik dėl to, kad taip vadinama vidurinė klasė vis dar uždirba nepakankamai, kad galėtų ne tik patenkinti savo kasdienius poreikius, tačiau ir pasirūpinti atžalų ateitimi, tačiau nerimą kelia ir tai, jog vis dar trūksta aiškumo ir pasitikėjimo švietimo sektoriumi. Šioje erdvėje tiek mitų ir prasimanymų, kad kartais net nesuprantu, iš kur jie galėjo atsirasti ir kaip būtų galima juos paneigti.

Vienas didžiausių – kad studijos užsienyje, ypač JAV, yra tik turtingųjų privilegija. Kaip rodo anksčiau minėtas pavyzdys – dėl jo rįžtamasi net pažeisti įstatymus bei tapti šešėliniu organų donoru. Tik iš pirmo žvilgsnio studijų kaina JAV universitetuose atrodo didelė, tačiau būtent šios šalies švietimo sistema itin palanki finansuoti gabių jaunuolių studijas, suteikiant jiems papildomų stipendijų už akademinius, sporto, meno ir kitus gebėjimus. Svarbiausias bruožas, išskiriantis Amerikos aukštojo mokslo sistemą iš kitų šalių, tai aukštųjų mokyklų kiekis – beveik 4 tūkst. institucijų turi pirmos pakopos studijas, t.y. asociato ir bakalauro laipsnio programas. Taip pat šiai šaliai būdinga didelė studijų programų įvairovė bei naujausiomis technologijomis apginkluoti, gerai išvystyti universitetų moksliniai centrai. Pirmos pakopos studijų filosofija vadinama „liberaliųjų menų studijomis“ (Liberal arts studies). Šia filosofija grįstas aukštasis mokslas studentui suteikia neribotų galimybių derinti ir komplektuoti studijuojamus dalykus pagal kiekvieno individualius poreikius, siekiamą kvalifikaciją ir planuojamą karjerą.

Dar vienas iš aspektų, kodėl renkamasi būtent ši šalis – stipendijos, kuriomis galima apmokėti didžiąją dalį savo pragyvenimo kaštų. Taip pat studentams itin svarbi ten suteikiamo mokslo kokybė. Jungtinių Amerikos valstijų aukštojo mokslo sistema pasižymi labai kokybiškomis studijų programomis, aukštųjų mokyklų skaičiumi bei didele jų įvairove. 50 geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų sąraše – net 39 JAV universitetai, nes jau kuris laikas JAV išlaiko neginčijamo lyderio aukštajame moksle pozicijas. Švietimo sistemų pertvarka, vykstanti Europos šalyse (Bolonijos procesas), yra ne kas kita, kaip noras konkuruoti su Amerika dėl pasaulinio aukštųjų mokyklų populiarumo ir visur pripažintos studijų kokybės.

Palyginus Lietuvos ir JAV aukštąsias mokyklas, skiriasi ne tik privalomų ar pasirenkamųjų dalykų santykis, bet ir tai, kaip stojama į aukštąsias mokyklas. Lietuvoje stojama į pasirinktos aukštosios mokyklos kurio nors fakulteto konkrečią specialybę, Amerikoje moksleiviai gali stoti į pasirinktą universitetą ar kolegiją, neįvardindami fakulteto, programos ar specialybės. Studentai, priimti į universitetą, mokydamiesi ir rinkdamiesi studijų dalykus, susiformuoja specialybę, kuri bus įrašyta jų diplomuose baigus keturių metų studijas. Aišku, kurios nors specialybės diplomui gauti reikia išklausyti tam tikrą kiekį tai specialybei privalomų kursų (core courses), bet tai sudaro mažiau nei 50 proc. viso studento krūvio. Toks liberalumas renkantis paskaitas sudaro sąlygas įgyti labai platų universitetinį išsilavinimą ir studijas paverčia labai įdomiu savęs lavinimo bei pažinimo procesu. Europoje tokios studijuojamų dalykų pasirinkimo laisvės nesuteikia nė vienos šalies aukštosios mokyklos.

Rūpintis būsimomis studijomis reikia ne tik 11-12 klasėje, bet gerokai anksčiau, nes stojant į JAV, Jungtinės Karalystės ar kitų šalių geriausius universitetus reikia pateikti kartais net trijų-keturių paskutinių mokslo metų pažymių vidurkius,o pažangieji universitetai JAV dažnai vidurkį skaičiuoja įvertindami tik pagrindinius mokomuosius dalykus. Tačiau, geras pažymių vidurkis – tik startinis žingsnis. Renkantis būsimą specialybę, reikia kuo daugiau surinkti apie ją žinių, kad būsimas karjeros kelias būtų užtikrintas ir po kelių metų savo pasirinkimo netektų gailėtis. Išsiaiškinti, ar profesija „tinka“, galima ją išbandant įvairiose specialiose stovyklose Lietuvoje ar užsienyje arba šešėliaujant (stebint vykstančius procesus) pasirinktos srities profesionalą jo darbo vietoje. Renkantis užsienio universitetus, patartina ugdyti ir įvairius jaunuolio gebėjimus – muziką, sportą, dalyvauti įvairiose olimpiadose, lyderystės akademijose, užsiimti savanoriška veikla, nes dažnai už tai suteikiama papildomų stojimo balų. Šie gebėjimai turi būti ugdomi nuosekliai, tad, domėtis ir pradėti rūpintis planuojamomis studijomis bei reikalavimais stojančiam, reikėtų pradėti jau pirmose gimnazijos klasėse, o vasaros metu planuoti ir daugiau veiklų, kurios padės pasirenkant specialybę.

Paprastai daugelis įsivaizduoja, kad, tik pabaigus 11-tą klasę, atėjo laikas pradėti planuoti būsimas studijas ir tam ruoštis. Deja, tai klaidingas požiūris ir dažniausia klaida. Pavyzdžiui, kad moksleivis pakeltų savo užsienio kalbos mokėjimo lygį, jam rekomenduojama tam skirti bent 2 metus, kad visi įgūdžiai (skaitymas, rašymas, kalbėjimas) būtų patobulinti vienodai ir būtų galima tinkamai pasiruošti tarptautiniam kalbos egzaminui. Jeigu moksleivio užsienio kalbos žinios yra silpnos, pasiruošimas tuos 2 metus turi būti labai intensyvus – iki 5-7 akademinių valandų per savaitę. Tai nereiškia tik darbo su užsienio kalbos mokytoju, nes labai svarbu kuo daugiau „pasinerti“ į studijuojamos užsienio kalbos pasaulį – žiūrėti filmus, žinias ta kalba, skaityti knygas, bendrauti su ta kalba kalbančiais žmonėmis.

Renkant informaciją apie studijų programas, skaitant universitetų aprašymus, kitų studentų atsiliepimus, analizuojant pragyvenimo toje šalyje galimybes studijų metu, papildomos veiklos, mainų programų galimybės – visi šie dalykai užsienio universitetuose atrodo patraukliau. Ir dar vienas dabartinei kartai itin svarbus aspektas – galimybė gauti apmokamą, kvalifikuotą darbo praktiką: šiuo metu Lietuvoje gauti kokybišką praktiką galimybė yra labai menka, Europoje – šiek tiek lengviau, tačiau mūsų ilgametė patirtis ruošiant būsimus užsienio universitetų studentus rodo, kad didžiausia apmokamo darbo praktikos pasiūla su galimybe baigus studijas likti dirbti yra JAV. Statistika rodo, kad per paskutinius dvejus akademinius metus 7,5 proc. daugiau Lietuvos jaunuolių rinkosi studijas šioje šalyje. Norinčių ten studijuoti būtų ir daugiau, tačiau daugelį išgąsdina studijų kaina, todėl tenka nemažai šviesti ir edukuoti jaunimą apie galimybes gauti stipendiją bei griauti mitus apie studijų brangumą.

Dažniausia klaida – lyginti mokslų kainą Lietuvoje ar Europoje, kai mąstoma tik apie mokamą sumą už mokslus aukštojoje mokykloje, tačiau svarbu įvertinti ir pragyvenimo, maitinimo, transporto bei kitas išlaidas, būtinas studijuojant svečioje šalyje. Mūsų praktika rodo, kad, išleidus vaiką mokytis į užsienį, tėvai turi nusiteikti bent pirmus mokslo metus remti savo studentą bent vienu tūkstančių eurų per mėnesį ir vaiko pažadas savimi pasirūpinti dalinai įsidarbinant – ne visai gali atitikti tikrovę. Kodėl? Paskaičiuokime: jeigu pirmo kurso studentas mokysis 20 val. per savaitę ir dar planuos dirbti iki 40 val. per savaitę, tai bus ne mokslų, bet darbo programa. Be to, nepamirškime, kad, jeigu universitete mokslams auditorijose su dėstytojais skiriama iki 20 val., tai mažiausiai lygiai tiek pat ar daugiau turi būti skiriama savarankiškoms studijoms – juk kalbame apie aukštąjį išsilavinimą. Vienintelė man žinoma šalis, kuri iš karto įskaičiuoja apgyvendinimo ir maitinimo išlaidas į mokslų kainą, yra JAV – paprastai įtraukiama mokslų, apgyvendinimo studentų bendrabutyje bei maitinimo kaina. Taigi, palyginus mokslų ir pragyvenimo kainą Europoje ES piliečiams bei mokslų ir pragyvenimo kainą JAV po bent dalinės stipendijos, santykis labai panašus, skirtumas, tik tas, kad JAV už mokslus, apgyvendinimą ir maitinimą mokama kas pusmetį.

Anglija

JAV

Mokslo kaina metams

(9000 £ - nuo 6000 £ (paskola)) = 3000 £

18000 $ (~15000 €)

Apgyvendinimas apie...

500 £ x 10 mėn

Maitinimas, asmeninės išlaidos apie...

400 £ x 10 mėn

Transportas apie...

100 £ x 10 mėn

Viso per mokslo metus

12000 £ (~15000 €)

Darbo galimybės

neribojama

20 val./sav

Minimalus atlyginimas

nuo 7 €/val

7 € - 9 €/val

Mano patarimas – įvertinti visas galimybes įvairiose šalyse ir priimti gerai apgalvotą bei finansiškai sudėliotą sprendimą apie jam tinkamiausią mokymo įstaigą. Šiais laikais jaunimas turi labai daug informacijos, tad ją reikia tinkamai susisteminti, išanalizuoti, pasitarti su tėvais ir su studijų konsultantais (geriausia – nepriklausomais) ir tik tada priimti galutinį sprendimą.

Taigi, daugiau pasidomėjus, darosi aišku, kad nebūtina nusižengti įstatymui ar užstatyti namų, kad vaikai gautų geresnį išsilavinimą – kad tokius mitus išsklaidytume, rugsėjo 14 d. Klaipėdoje ir rugsėjo 15 d. Vilniuje rengiame tarptautinį studijų forumą „Study The World“. Renginyje dalyvaus įvairių užsienio universitetų atstovai, taip pat žmonės, sėkmingai baigę tarptautines aukštąsias mokyklas ir savo žinias puikiai pritaikę Lietuvoje, kurie dalysis savo sėkmės istorijomis. Dalyvavimas nemokamas, tačiau dėl riboto vietų skaičiaus būtina registracija. Daugiau informacijos – www.ames.lt.