Specialistai – kaip pasirūpinti gera savijauta prieš vasarą

Vilnius

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt

35145

Pavasaris – ne tik gamtos ir motyvacijos „versti kalnus“ pabudimas, bet ir didelis iššūkis mūsų savijautai. Besikeičiantys orai po žiemos nusilpusiam organizmui grasina įvairiomis peršalimo ligomis, dėl vitaminų ir mineralų trūkumo kasdien jaučiame energijos stygių, jaučiamės „sustingę“. Išlaikyti gerą nuotaiką nėra lengva, tačiau specialistai džiaugiasi, kad žmonės ieško būdų spręsti blogos savijautos problemas. Kad lietuviai vis labiau linkę investuoti į gydymąsi ir sveikatinimąsi, rodo ir „Mokilizingo“ duomenys.

Pavasaris – judamojo aparato atstatymo metas

Pasak sveikatinimo ir reabilitacijos centro „Upa“ kineziterapeuto Valdo Tautkaus, atšilus orams ir pradėjus gyventi aktyviau, pirmiausia pajaučiami įvairūs su atraminiu judamuoju aparatu (kaulais bei raumenimis) susiję sutrikimai. „Per žiemą daugiau laiko praleidus nejudriai, netaisyklingai sėdint prie kompiuterio, o dėl tamsaus šaltojo sezono užsitęsus stresui, raumenys būna nuolat įsitempę, ypač kaklo, sprando ir pečių srityje. Jų neatpalaiduoja net ir apsilankymai sporto klubuose. Todėl jau nesistebime, kad būtent pavasarį sulaukiame daugiau besiskundžiančiųjų įvairiais atraminio judamojo aparato sutrikimais“, – teigia specialistas.

Jis pastebi, jog atvykstantys skausmo kamuojami žmonės pasakoja, kad po apsilankymo gydymo įstaigose dažnai išeina su standartiniais patarimais: „pasimankštinkite rytais“, „daugiau judėkite“ ir pan. „Tačiau toks bendras fizinis aktyvumas problemos išspręsti negali, netgi atvirkščiai – staigus fizinio krūvio padidinimas ar netaisyklingai savarankiškai atliekami pratimai situaciją gali tik pabloginti“, – įspėja V. Tautkus, ragindamas dėl atraminio judamojo aparato sutrikimų kreiptis tik į profesionalus.

Pasak kineziterapeuto, geras specialistas, spręsdamas konkrečią problemą, vertina ne atskiras atraminio judamojo aparato dalis, bet organizmą kaip visumą. „Negalima koncentruotis tik į skaudamą ranką, koją, petį, sąnarį ir gydyti jį vietiškai, pavyzdžiui, tiesiog tą vietą tepti tepalu nuo skausmo. Problema taps lėtinė ir gali išsivystyti į dar didesnį sveikatos sutrikimą, jeigu specialistas neras skausmo šaltinio ir neatseks skausmo „raidos“, – aiškina kineziterapeutas. – Todėl, prieš pradėdami gydyti pacientą, naudojame specialią diagnostikos metodiką ir testuodami nustatome, kuri kūno vieta yra problemiška ir kokią įtaką paciento būklei gali turėti jungiamojo audinio pakitimai, vidaus organų negalavimai, sisteminės ligos ar galiausiai – centrinė nervų sistema. Dažnai pacientai nustemba, kai skaudamą dešinį petį ir klubo sąnarį pradedu gydyti nuo kažkada nikstelėtos kairės pėdos, nes, kaip minėjau, visas organizmas yra vientisa sistema – viskas susiję.“

Gera savijauta – tęstinis darbas su savimi

V. Tautkus sako stebintis tendenciją, kad vis daugiau žmonių kreipiasi į sveikatinimo ir reabilitacijos centre dirbančius gydytojus bei kurortinės reabilitacijos specialistus su prašymu parinkti procedūras pagal gyvenimo būdą, aktyvumą ir susirgimo pobūdį. „Matau visuomenės sąmoningėjimą sveikatos atžvilgiu: vis dažniau, prieš rinkdamiesi procedūras, žmonės ne tiesiog vardija patikusias, bet išreiškia norą identifikuoti sveikatos problemas, kad procedūros būtų parinktos labai tikslingai“, – pasakoja kineziterapeutas, pastebėdamas, jog centro svečiai rodo vis daugiau iniciatyvos dirbti dėl savo sveikatos savarankiškai. „Mūsų specifika yra tai, kad sveikatinimo ir gydomųjų paslaugų grandis grindžiama kineziterapija, t. y. gydymu judesiu, dėl to kiekvienas, lankydamas individualius kineziterapijos užsiėmimus, gali keisti savo gyvenimo būdą į sveikesnį. O sudaryta individuali pratimų programa leidžia ją atlikti ir savarankiškai, jau grįžus į namus. Šaunu, kad žmonės supranta, jog geros savijautos puoselėjimas yra tęstinis darbas su savimi, ir tam jau turi kantrybės – toliau sąžiningai atlieka parinktus pratimus“, – pabrėžia V. Tautkus.

Visuomenės susidomėjimas sveika gyvensena atsispindi ir skaičiuose – vien „Upa“ vidutinis kliento krepšelis nuo 2017 m. iki 2018 m. paaugo 20 proc. Tokią augimo tendenciją stebi ir finansinių paslaugų bendrovės, teikiančios vartojimo paskolas norintiems investuoti į savo sveikatą. Šių metų kovą „Mokilizingas“ užsakymu atliktos visuomenės apklausos duomenimis, nutarusių vartojimo paskola finansuoti gydymą ir sveikatinimą sudarė jau per 7 proc.

„Žmonės investuoja į sveikatinimą ne tik susirgę ar po traumų, dalis jų investuoja į prevenciją – daro įvairius tyrimus, lanko kineziterapines treniruotes, įsigyja specialistų parengtus individualius mitybos planus, užsirašo į gydomuosius masažus, atlieka sveikatinimo procedūras, nusiperka abonementus į įvairias kasdienę įtampą mažinančias veiklas, tokias kaip joga, ir pan. Tai rodo, kad žmonės supranta, jog gera savijauta yra darbas su savimi ir į savo sveikatą žiūri atsakingai – daro viską, kad išvengtų ligų, o atsiradus sveikatos sutrikimui nelaukia, kol jis įsisenės, bet ieško pagalbos“, – pastebi „Mokilizingas“ pardavimų vadovė Lina Luneckienė. Jos teigimu, tikėtina, kad visuomenės sąmoningumas savo sveikatos atžvilgiu tik stiprės: „Mūsų tyrimo duomenys atskleidžia, jog net kas trečias paskolą per artimiausius dvejus metus imti planuojantis apklaustasis žada ją skirti gydymo ar sveikatinimo reikmėms. Tai rodo, kad žmonės jau yra pasirengę investuoti į gerą savijautą.“

4 žingsniai sveikos vasaros link

Specialistai sako, kad pavasaris – ne tik geriausias metas spręsti atraminio judamojo aparato problemas, bet ir atkreipti dėmesį į kelis dalykus, padėsiančius išlaikyti gerą savijautą kasdien:

-Bendrasis kraujo tyrimas. Šį tyrimą rekomenduojama atlikti bent kartą per metus ir ypač tinka tai daryti pavasarį. Tyrimas padeda įvertinti bendrą sveikatos būklę ir nustatyti įvairių ligų pradžią, kai užkirsti kelią ligos vystymuisi yra paprasčiau. Taip pat šis tyrimas gali atsakyti į pavasarį dažnai kylantį klausimą: „Kodėl man trūksta energijos?“ Galbūt jis atskleis, kad jums trūksta geležies (hemoglobino), kuri mūsų organizmo ląstelėms padeda pernešti deguonį ir dėl to yra gyvybiškai svarbi. Kai trūksta geležies, mus apima nuovargis, mieguistumas, jaučiamės „be formos“.

-Vitamino D tyrimas. Ne veltui šiuo metu kalbėti apie D vitaminą yra taip populiaru – jis būtinas organizmui augti bei vystytis. Šio vitamino trūkumas gali paskatinti tokias ligas kaip nutukimas, diabetas, depresija, hipertenzija (padidėjęs kraujo spaudimas), lėtinio nuovargio sindromas ir pan. Šis tyrimas, skirtingai nuo bendrojo kraujo tyrimo, nėra valstybės finansuojamas, tačiau stebėti taip svarbaus sveikatai vitamino D dinamiką organizme, ypač po žiemos, privalu.

-Rūpinimasis mityba. Pagrindinis geriausiai įsisavinamas vitaminų bei mineralų šaltinis – vaisiai ir daržovės. Per vasarą bei rudenį sukaupti naudingų medžiagų metams į priekį žmogus nepajėgus, o žiemos šaltis, įvairios peršalimo ligos, šviesos trūkumas taip pat prisideda prie organizmo alinimo. Tad pavasarį, kol neprasidėjo šviežių daržovių ir vaisių derlius, reikėtų patiems pasirūpinti maistinga ir kuo įvairesne mityba, kad padėtume savo imunitetui pergyventi iššūkių pilną pavasario metą.

-Odos priežiūra. Saulė ne tik „maitina“ organizmą reikalingais vitaminais, kaip kad vitaminu D, bei suteikia gražų įdegį, bet ir daro įtaką piktybinių apgamų vystymuisi. Mūsų geografinėje platumoje saulė būna aktyviausia nuo pavasario vidurio iki rudens pradžios, dėl to rekomenduojama šiuo laikotarpiu atidžiau stebėti savo odos būklę ir nepamiršti prieš einant į lauką tepti odą kremu nuo saulės, apsaugančiu ir nuo odos paviršių veikiančių UVB spindulių, ir nuo besiskverbiančių į gilesnę odos dalį UVA spindulių. Tai pirmoji profilaktinė priemonė, sauganti nuo piktybinių apgamų bei melanomos – odos vėžio.

2018 m. vasario 22 – kovo 5 d. finansinių paslaugų bendrovės „Mokilizingas“ užsakymu bendrovė „BERENT Research Baltic“ atliko visuomenės nuomonės tyrimą apie Lietuvos gyventojų įpročius imant paskolas vartojimo reikmėms. Tyrimo metu buvo apklausti 1200 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 65 m. amžiaus.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt