Specialistai griauna mitus apie klausos aparatus

Klausos nusilpimas yra trečia dažniausia vyresnių žmonių lėtinė medicininė būklė po artrito ir hipertenzijos. Trys iš dešimties vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių skundžiasi įvairaus laipsnio klausos pablogėjimu, o sulaukus 75 metų, sutrikusi klausa vargina kone kas antrą.

Pasak gydytojos otorinolaringologės Vijos Vainutienės, klausos suprastėjimą galime įtarti, kai vis dažniau norisi paprašyti pašnekovo, kad jis pakartotų tai, ką sakė, kai būnant didesnėje kompanijoje ar triukšmingesnėje aplinkoje tampa sunku išgirsti ir suprasti kalbą, kai lyg ir girdime garsą, tačiau žodžiai susilieja, tampa sunku suprasti pašnekovą, nuolat norisi pagarsinti radiją ar televizorių. Progresuojant klausos silpnėjimui, dažnai jaučiamas ir bendras nuovargis, dažni galvos skausmai, miego sutrikimai, gali sumažėti ne tik protinis, bet ir fizinis darbingumas, nes žmogus yra nuolat įsitempęs ir turi įdėti daug pastangų, kad išgirstų.

Klausos aparatai – pagrindinė klausos reabilitacinė priemonė

Pasak V. Vainutienės, galimi 3 pagrindiniai klausos sutrikimų gydymo būdai – medikamentinis, operacinis bei reabilitacinis. Šie metodai taikomi priklausomai nuo klausos sutrikimą sukėlusios priežasties. Esant klausos pablogėjimui vyresniame amžiuje, pagrindinė klausos reabilitacinė priemonė yra klausos aparatų naudojimas. Tačiau nors specialistai pripažįsta, jog klausos aparatai – vienas efektyviausių klausos atkūrimo būdų, o juos gaminančios įmonės kasmet siūlo vis pažangesnes technologijas, tik dalis neprigirdinčiųjų žmonių jais naudojasi.

Dažniausi mitai, dėl kurių klausos aparatus delsiama įsigyti

Klausos centro „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistė Daiva Charsika sako, kad klausos aparatus neretai delsiama įsigyti dėl įvairių apie juos sklandančių mitų ir aptaria tuos, su kuriais jai tenka susidurti dažniausiai.

Dėvint klausos aparatus, klausa dar labiau pablogės. Tai – tikrai netiesa. Klausos aparatai veikia, kaip treniruoklis – jie stimuliuoja klausos nervus ir klausos centrus smegenyse, taip neleisdami klausai ir toliau blogėti. „Klausą galima palyginti su raumenimis. Juk jeigu atsisėsime ir nejudėsime savaitę ar mėnesį, mūsų raumenys pradės nykti, taps sunku judėti. Tas pats vyksta ir su klausa. Tuo tarpu nešiojančių klausos aparatus žmonių klausos nusilpimo lygis lieka stabilus, o kalbos suvokimas ir klausos centrų veikla gerėja“, – teigia klausos protezavimo specialistė.

Klausos aparatai nepatogūs ir dideli, su jais atrodysiu nepatraukliai. D. Charsikos teigimu, tiesa yra tokia, kad aplinkiniai žmonės dažniau pastebi klausos sutrikimą, o ne klausos aparatus. Pasak jos, šiuolaikiniai aparatai tiek savo išvaizda, tiek funkcijomis stipriai skiriasi nuo savo pirmtakų. Šiuo metu siūloma daugybė įvairiausių spalvų, dydžių – nuo didesnių iki visiškai nepastebimų – klausos aparatų.

Klausos aparatai labai brangūs. Pasak klausos protezavimo specialistės, klausos aparatų kainos gali būti įvairios. Aparatai visuomet parenkami ir pritaikomi individualiai, atsižvelgiant į žmogaus klausos nusilpimo lygį, ausies landos anatomiją, gyvenimo būdą, asmeninius poreikius ir finansinius lūkesčius. Specialistė primena, kad visi privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) drausti vaikai ir suaugusieji, kuriems diagnozuotas tam tikro lygio klausos sutrikimas, turi galimybę gauti Valstybinės ligonių kasos kompensuojamus klausos aparatus, o norintieji įsigyti aukštesnės klasės klausos aparatus, gali pasinaudoti daline kompensacija. Dėl kompensuojamų klausos aparatų reikia kreiptis į šeimos gydytoją bei gydytoją otorinolaringologą.

Klausos aparatai sukelia švilpimą ir kitus pašalinius garsus, todėl su jais jausiuosi nekomfortiškai. D. Charsika sako, jog technologijos labai stipriai patobulėjo – šiuolaikiniai klausos aparatai turi įdiegtas švilpimo slopinimo funkcijas ir neskleidžia jokių pašalinių garsų. Pradėjus juos nešioti, po kelių dienų net pamirštama, kad kažkas įdėta į ausis.

Tam, kad girdėčiau, pakanka vieno klausos aparato. „Mes visi turime dvi ausis ir du klausos centrus smegenyse, todėl jeigu norime kokybiškai girdėti ir suprasti, ką mums sako, turime nešioti du klausos aparatus. Tik taip galime suprasti žmonių kalbą triukšmingoje aplinkoje, garsą sklindantį iš TV ar radijo, nustatyti garso šaltinio vietą, erdvinį jo judėjimą, todėl lengviau prisitaikome prie garsų kitimo. Be to, ausis yra ir pusiausvyros organas. Nešiojant vieną klausos aparatą, gali sutrikti pusiausvyra ir dėl to padidėti kritimo tikimybė“, – paaiškina klausos protezavimo specialistė.

Klausos aparatus reikia dėvėti tik kažkur einant. Pasak D. Charsikos, klausos aparatus reikia naudoti kas dieną. „Klausos centrai smegenyse turi būti nuolat stimuliuojami aplinkos garsų. Užsidėdami klausos aparatą vos kelioms valandoms per dieną, jūs pavargsite klausytis, nes tai bus neįprastas garsinis krūvis smegenims“, – įspėja ji.

Prireikus, klausos aparatą galima pasiskolinti iš vyro, žmonos ar kaimyno. D. Charsika sako, kad klausos aparatai, kaip ir akiniai, koreguojantys regėjimą, kiekvienam žmogui, atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, turi būti parenkami individualiai ir pritaikomi pagal jo poreikius – tik tada jie bus naudingi ir komfortiški.

Klausos aparatai – komfortiškam gyvenimui

„Klausos aparatai suteikia žmogui galimybę su klausa, kokią jis turi, gyventi tokį gyvenimą, kokio jis nori. Nešiojant aparatus grįžta pasitikėjimas savimi, noras bendrauti su aplinkiniais, tampame emociškai stipresni, drąsesni, patiriame mažiau įtampos, lėčiau pavargstame. Klausos aparatai ne tik puikiai atkuria mus supančius garsus, bet ir atlieka belaidžių ausinių, telefono laisvų rankų įrangos funkcijas. Taigi, jie leidžia jaustis maksimaliai komfortiškai, kad ir ką beveiktumėte“, – apibendrina klausos protezavimo specialistė Daiva Charsika.

Reklama