PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2024 m. Sausio 10 d. 11:30

Spalvinga asmenybė, atrakinusi Lietuvos širdį

Zarasai

Nuotr. Inesos Dumbravienės

Etaplius.ltŠaltinis: Zarasų biblioteka


288681

Skaitytojų aptarnavimo Mokslo šakų skyriuje yra parengta spaudinių paroda, skirta Vinco Kudirkos 165-osioms gimimo metinėms paminėti.

Vincas Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio rajone, Paežeriuose. Mokėsi Paežerių mokykloje, Marijampolės gimnazijoje. Įgimti jo meniniai ir intelektualiniai gabumai atsiskleidė mokykloje, gimnazijoje jam taip pat labai lengvai sekėsi mokytis. Buvo meno mėgėjas ir salonų šokėjas, linkęs į lenkišką kultūrą. Tuo metu V.Kudirkai lenkiška kultūra atrodė vienintelė mokslus einančio žmogaus verta. 1877-1879 m. studijavo Seinų kunigų seminarijoje, iš kurios buvo pašalintas dėl pašaukimo stokos ir kurioje dar ryškiau jautėsi lietuvybės nuvertinimo nuotaikos.

Nebaigęs seminarijos, grįžo į Marijampolės gimnaziją, ją baigė 1881 metais ir tais pačiais metais įstojo į Varšuvos universitetą. Iš pradžių studijavo filologiją, po metų perėjo į Medicinos fakultetą. Mokėsi su dviejų metų pertrauka, dėl politinės bylos studijas baigė 1889 metais.

Pirmasis lietuviškas V. Kudirkos kūrinys buvo 1885 m. „Aušroje” išspausdintas nereikšmingas satyrinis eilėraštis „Dėl ko žydai nevalgo kiaulienos“. Už perrašytą socialistų literatūrą buvo įkalintas ir pašalintas iš Varšuvos universiteto. Kalėjimas tapo savotiška provokacija, pažadinusia V. Kudirkos kovos dvasią.

1887 m. V. Kudirkai pavyko grįžti į universitetą. 1888 m. su kitais draugais įkūrė Varšuvos lietuvių studentų patriotinę draugiją „Lietuva”. 1889 m. išleido „Varpo” žurnalo pirmąjį numerį. Jį redagavo laikydamas medicinos gydytojo baigiamuosius egzaminus: buvo redaktorius, korektorius, bendradarbis, administratorius. Tai buvo literatūros, politikos ir mokslo žurnalas, spausdinamas Tilžėje ir Ragainėje. Nuo 1890 m. greta „Varpo” V.Kudirkos iniciatyva ėjo ir valstiečiams skirtas laikraštis „Ūkininkas”.

1890-1894 m. dirbo gydytoju Šakiuose. Tuo metu V. Kudirka jau sirgo tada dar nepagydoma liga – džiova. Šakiuose subūrė styginių instrumentų ansamblį. Nuo 1887 m. gyveno Naumiestyje (Vilkaviškio raj.), kuriame 1899 m. lapkričio 16 d. mirė. Nors mirė būdamas tik 40-ies metų, per palyginti trumpą laiką jo sukurti darbai buvo nepaprastai reikšmingi. Palaidotas Meištų kapinėse.

  1. Kudirka rašė eiles, satyras, straipsnius, vertė dramas. Jis pasižymėjo kaip rašytojas, literatūros kritikas, lietuvių tautosakos rinkėjas, vertėjas. 1898 m. rugsėjo 15 d. šeštajame „Varpo” numeryje su savo komponuotomis gaidomis V. Kudirka išspausdino „Tautišką giesmę“. Šis patriotinis eilėraštis Lietuvos valstybės himnu tapo 1919 m.

Parengė Lidija Kiseliova,

Zarasų viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė

Nuotr. I. Dumbravienės