Sovietinį palikimą Dirvonėnuose gina bendruomenė – istorikus išvadino okupantais

Šiaulių rajono savivaldybės sudaryta darbo grupė pritarė siūlymui perduoti Dirvonėnuose esantį sovietinio tanko bokštelį perduoti Vytauto Didžiojo karo muziejui. Vis dėlto tam aršiai priešinasi bendruomenė. Komisijos nariai buvo susitikę su bendruomenei diskusijai, tačiau dėl bendruomenės pirmininko nepasitenkinimo diskusija neįvyko.

Siūlė perduoti muziejui

Šiaulių rajono savivaldybės istorinės atminties įamžinimo darbo grupė (grupės vadovas dr. Simonas Strelcovas, nariai: Roma Albrikienė, Eugenija Dragūnienė, Jonas Kiriliauskas, Darius Ramančionis, Judita Šertvytienė, Edita Šliautarienė, Tomas Vaitkus, Laima Varkalienė), susirinkusi į pirmą posėdį šių metų gegužės 9 d., vienbalsiai nutarė siūlyti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriui sutikti su Vytauto Didžiojo karo muziejaus pasiūlymu dėl tanko bokštelio nukėlimo, tranportavimo ir eksponavimo muziejaus ekpozicijoje Kaune. Apie tai šią savaitę informavo Šiaulių rajono savivaldybės komunikacija.

Kaip skelbiama pranešime, Istorinės atminties įamžinimo darbo grupė greitu laiku vėl rinksis dėl kitų, Šiaulių rajone esančių ir totalitarinius-okupacinius režimus menančių memorialinių objektų įamžinimo politikos pokyčių. Komisija taip pat gegužės 11 d. rinkosi Dirvonėnų kaime, kur su bendruomenei norėta paaiškinti tokį sprendimą. Vis dėlto planuota konstruktyvi diskusija su gyventojais neįvyko. Darbo grupės nariai, istorikai, Sausio 13-osios brolijos nariai išvadinti okupantais.

Atėjo maža dalis

Darbo grupės narys, istorikas, Sausio 13-osios brolijos narys Jonas Kiriliauskas savo paskyroje socialiniame tinkle pasidalino įspūdžiais iš susitikimo su bendruomene. Kaip istorikas sakė portalui „Etaplius“, iš 350 kaimo gyventojų į susitikimą atėjo tik 15 žmonių. Bendruomenės pirmininkas, pasak pašnekovo, sukėlė tokias aistras, kad konstruktyvi diskusija buvo neįmanoma.

„Buvome išvadinti okupantais, tarp jų ir Šiaulių rajono garbės pilietė Eugenija Dragūnienė, kuriai net neleido pasisakyti, politinei kalinei ir tremtinei buvo sakoma – okupantas. Mes su ponia Eugenija esame dar ir Sausio 13-osios brolijos nariai“, – sakė J. Kiriliauskas.

Buvusi pionierių stovykla

Kaip teigė J. Kiriliauskas, jis pasiūlė šią idėją perduoti bokštelį karo muziejui ir dėl perdavimo susitarė su muziejaus direktore. Pasak pašnekovo, muziejus sutiko perimti. Taip pat J. Kiriliauskas rado informaciją apie karių perlaidojimą. Ant paminklinės lentos ant bokštelio postamento yra čia neva palaidotų sovietų karių vardai ir pavardės. Pasak istoriko, šie kariai buvo perlaidoti kadaise Kuršėnuose.

„Aš radau informaciją apie perlaidojimą ir pasiūliau sulyginti karių pavardes prie tanko ir Kuršėnų karių kapinėse. Niekam 72 metus nekilo tokia idėja, nuo 1950 m. garbino tuščią kapą, kažkas makabriško. Bet kai kurių gyventojų pionieriška vaikystė matyt irgi vaidina svarbią rolę, juk čia prie tanko priimdavo į pionierius sovietmečiu. Kaip pasižadėjo ištikimai tarnauti Lenino idealams, taip ir...“, – į klausimą, kodėl bendruomenė taip neatsikrato sovietinio palikimo atsakė J. Kiriliauskas.

Išvadino okupantais

Susitikime su bendruomene, kaip rašė J. Kiriliauskas, dalyvavo darbo grupės pirmininkas dr. S. Strelcovas, savivaldybės tarybos narys D. Ramančionis, Šiaulių rajono garbės pilietė politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovė E. Dragūnienė ir jis pats. Vietos bendruomenės nariai leido pasisakyti tik S. Strelcovui ir J. Kiriliauskui.

„Paskui bendruomenės pirmininkas paaiškino, kad darbo grupės atstovai yra okupantai (tai pakartojo kelis kartus), kaltino, kad taryba uždarė kaime mokyklą, nepastatė gamyklos, netvarko šaligatvių ir nori atimti paskutinė dalyką – tanką. Po to buvo pareikšta, kad aš ir darbo grupės vadovas esame paviršutiniški istorikai, negalime žinoti to, kas yra žinoma vietiniams apie tanko bokštelį ir iš po jo 1950 metais perlaidotus sovietinius kareivius į karių kapines Kuršėnų mieste. Ir buvo pareikšta, kad „rusai yra geriausi žmonės pasaulyje“, – savo įspūdžiais dalinosi J. Kiriliauskas.

Archyvuose – perlaidojimų mastas

Pasak istoriko, jo Šiaulių regioniniame valstybiniame archyve atrasti duomenys rodo, kad 1950 m. į formuojamas sovietinių karių kapines Kuršėnuose iš trijų valsčių buvo perlaidoti kariai: Kuršėnų miesto ir valsčiaus iš 6 taškų – 15 karių, iš Papilės valsčiaus (tada priklausė Kuršėnų apskričiai) 11 taškų – 376 karių ir iš Raudėnų valsčiaus 6 taškų – 195 kariai.

„Reziumuodamas, nors po to pasakymo ir buvau įvardytas kaip „paviršutiniškas istorikas“, pasakiau, kad ir iš Dirvonėnų kryžkelės sovietiniai kariai buvo perlaidoti, nes Kuršėnų sovietinių karių kapinėse yra 9 iš 11 karių pavardės, kurios yra iškaltos ir prie tanko bokštelio postamento Dirvonėnuose prikabintos, kad jos yra neatitinkančios tikrovės. Bendruomenės pirmininkas gina tuščią kapą, menamą žuvimo vietą. Ar yra Lietuvoje dar tokia „šventa vieta“, kokioje yra taip ginami okupantai, kaip paviršutiniškas istorikas nežinau“, – savo paskyroje rašė J. Kiriliauskas.

Okupantų žiaurumas

J. Kiriliauskas rašo knygą apie pokarį Kuršėnų krašte, analizuoja archyvų medžiagą, renka istorinius dokumentus, faktus. Kaip savo paskyroje rašė J. Kiriliauskas, Lietuvos mastu okupacijos pradžia visur buvo tokia pati – 1944 m. į Lietuvą žengiant sovietų okupantams, visur buvo vykdomi plėšimai. Kuršėnų krašte buvo lygiai tas pats, žmonės pasakoja visi vienodai, kaip sovietinių kolaborantų dokumentuose parašyta, nurodo istorikas.

Istorikas pasidalino ir įrašu iš Algio Virvyčio knygos „Raštai ir rašteliai“, kur pateikiamas liudytojas, Švendrių žudynių dalyvis, naikintojas NKVD-istas Strielkov Vasilij Aleksiejievič. Ištraukoje pasakojama, kaip grupė NKVD karių tiesiog gyvus sudegino ir nužudė senolę, nepilnametę mergaitę ir kitus šeimos narius tiesiog todėl, kad jų namuose slėpėsi „banditai“.

„Gyvi sudeginti ar nužudyti ir sudeginti buvo septyni žmonės, vienas išprotėjo nuo vaizdo. Tokių istorijų begalė, jas padarė „geriausių žmonių pasaulyje“ kariuomenė, su taikiais gyventojais (nieko neprimena?). Garbinam toliau tuščius 72 metai okupantų kapus“, – retoriškai klausė J. Kiriliauskas.