Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Gedimino Žilinsko (ELTA) nuotr.
Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė iniciatyvai miesto garbės piliečio vardą suteikti 43-iajam JAV prezidentui George Wolkeriui Bushui. Politikas Lietuvoje lankėsi 2002 m. kuomet tūkstantinei miniai Vilniuje pažadėjo, kad kiekvienas agresorius pasirinkęs priešu Lietuvą, taps Jungtinių Valstijų priešu.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius, pristatydamas rezoliuciją, sakė, kad G. Bush yra tas asmuo nuo kurio pozicijos stipriai priklausė mūsų narystė NATO. Iš dalies jam turėtume būti dėkingi, kad kylant naujai geležinei uždangai šį kartą mes esame teisingoje jos pusėje.
Garbės piliečio vardo suteikimą penkioliktųjų JAV prezidento vizito metinių progą inicijuoja politologai ir žiniasklaidos atstovai. Idėjos autorius, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala Eltai aiškino, kad dar iki Lietuvai įstojant į NATO ištarti JAV prezidento žodžiai aktualumo neprarado ir šiomis dienomis.
„Busho administracija sėkmingai užbaigė NATO plėtros į Vidurio ir Rytų Europą procesą, nors tuo metu netrūko skeptikų, teigusių, jog Baltijos šalys yra neapginamos, o plėtra suerzins Rusiją. Tad mūsų narystė anaiptol nebuvo savaime suprantamas dalykas - tam reikėjo ledlaužių, kurie šią idėją palaikytų, o ne numarintų padėdami giliai į stalčių“, - aiškino politologas.
Idėjos iniciatorius pridūrė, kad simboliška, jog garbės piliečio vardo suteikimas buvusiam JAV prezidentui įvyko iškart po JAV senatoriaus, respublikono John McCaino mirties. „Nors McCainas ir Bushas buvo konkurentai, jų idėjinė laikysena mūsų regiono, NATO plėtros atžvilgiu buvo panaši. Tad taip savotiškai pagerbiamas ir senatoriaus principinių nuostatų atminimas“, - teigė L. Kojala.
G. Bushas JAV prezidento pareigas ėjo dvi kadencijas, 2001-2009 metais. Jo valdymo metu, 2001 metais, JAV sukrėtė iki šiol didžiausia teroro ataka Niujorke, valstybė įsitraukė į ginkluotus konfliktus Afganistane ir Irake, o NATO narėmis tapo šalys, Šaltojo karo metu buvusios į Rytus nuo geležinės uždangos.
Vilniaus garbės piliečio statusą jau yra įgiję litvakų dailininkas Samuelis Bakas, architektas Algimantas Nasvytis, prezidentas Algirdas Brazauskas, buvęs JAV prezidentas Ronaldas Wilsonas Reaganas, buvęs Islandijos užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hannibalssonas monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, dirigentas bei violončelininkas Mstislavas Rostropovičius, buvęs JAV Atstovų rūmų pirmininkas Johnas Dennis Hastertas, Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas, poetas Justinas Marcinkevičius, buvęs JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Zbignevas Bžezinskis, matematikos profesorius Jonas Kubilius, poetas ir vertėjas, JAV Jeilio universiteto profesorius Tomas Venclova, Izraelio prezidentas Shimonas Peresas, architektas ir dainininkas Algirdas Kaušpėdas.
ELTA