PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2020 m. Spalio 19 d. 18:19

Sostinėje atidengta R. Kvinto skulptūra „Vandens nešėjas“

Vilnius

Sauliaus Žiūros nuotr.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


150787

 Vilniaus senamiestyje, Kėdainių ir Lydos gatvių sankryžoje, pirmadienį atidengta žymaus skulptoriaus Romualdo Kvinto skulptūra „Vandens nešėjas“, įkvėpta Vilniuje gyvenusio žydų poeto Mošės Kulbako kūrybos. Tai – vienas paskutiniųjų 2018-aisiais išėjusio skulptoriaus darbų ir dar vienas jau trečius metus skaičiuojančios sostinės savivaldybės programos „Kuriu Vilnių“ kūrinys, sakoma sostinės savivaldybės pranešime.


Foto galerija:

rodyti-1.jpg
rodyti-3.jpg
rodyti-4.jpg
rodyti.jpg

Atidengta skulptūra „Vandens nešėjas“ simbolizuoja žydą vandens nešėją, kuris, manoma, buvo dažnai pastebimas Vilniaus senamiestyje. Šio darbo ėmėsi patys vargingiausieji – jie semdavo vandenį iš upės ir pristatydavo jį į senamiesčio parduotuves ir dirbtuves, kuriose nebuvo tekančio vandens.

Vienas reikšmingiausių M. Kulbako kūrinių yra poema „Miestas“ (liet. pavadinimas – „Vilnius“, 1926 m.). Ji laikoma vienu giliausių ir gražiausių kūrinių apie Vilnių. Ši poema R. Kvintui tapo įkvėpimo šaltiniu sukurti skulptūrą „Vandens nešėjas“.

Nuo seno Vilniuje vandens nešiotojo amatas buvo svarbus, nors juo vertėsi neturtingiausi miesto gyventojai. Skulptūros herojus simbolizuoja idealizmą, kurio buvo apstu net ir sunkiausiais laikais. Vienas projekto tikslų – papasakoti žydiškos Vilniaus istorijos fragmentą, įprasminti žydiškąjį Vilniaus paveldą, todėl skulptūrai parinkta vieta buvusio Vilniaus žydų geto teritorijoje.

R. Kvintas šią skulptūrą, kaip ir penkis kitus paskutinius savo kūrinius, galutinai užbaigti pavedė skulptoriui ir tapytojui Martynui Gaubui, iš bronzos ją nuliejo meistras Rimantas Keturka.

Skulptorius R. Kvintas reikšmingai prisidėjo prie mažosios Vilniaus skulptūrinės plastikos puoselėjimo. Jo darbai tampa organiškais miesto kasdienio gyvenimo elementais, kuriuos žmonės ypač gerai vertina, mielai apžiūrinėja, fotografuojasi. Pastaroji skulptūra pažymės ne keletą svarbių Vilniaus pėdsakų – žydiškąjį ir kvintiškąjį, sakoma savivaldybės pranešime.

R. Kvinto palikimas Vilniuje nepaprastai gausus ir plečiasi net po skulptoriaus mirties. Praėjusiais metais Vilniaus senamiestyje, restorano „Gabi“ kieme, buvo atidengta pirmoji pasaulyje žymaus litvakų kilmės atlikėjo, rašytojo ir poeto Leonardo Coheno skulptūra.

Ankstesni jo kūriniai sostinės centre – čia vaikystę praleidusio rašytojo Romaino Gary ir daktaro Cemacho Šabado skulptūros, bareljefai „Sėkmės pilvas“ Vilniaus gatvėje ir poeto Adomo Mickevičiaus jo vardu pavadintojo bibliotekoje. Paskutinis menininko darbas, atidengtas jam esant gyvam, buvo Martino Liuterio skulptūra Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios kiemelyje.

Pats R. Kvintas gyveno ir kūrė Tilto gatvėje, tad jo pėdsakų yra ir ten. Mergaitė su skėčiu puošia menininko kieme esantį fontaną. Kiek mažiau žinoma skulptūra „Chloja“ stovi uždarame Lietuvos banko rūmų kiemelyje. Toliau nuo centrinės miesto dalies, prie Lietuvos vaikų ir jaunimo centro, rasime mergaitės skulptūrą, skirtą be žinios dingusiems vaikams atminti, Naujamiestyje, Lietuvos radijo ir televizijos kieme – Sausio 13-osios memorialą, netoli nuo R. Gary skulptūros nutolęs Lietuvos sostinės labdariams dedikuotas „Žaliasis obuolys“.

R. Kvinto skulptūros pasižymi jaukumu, jautria, charakteringa formos plastika. Herojai vaizduojami kaip paprasti žmonės, jų figūros kuriamos natūralaus mastelio. Artimas ryšys tarp skulptūros ir žiūrovo yra ryškiausias R. Kvinto kūrybos bruožas, pabrėžiama pranešime.

Nors gimęs ir augęs Žemaitijoje, Žagarėje, menininkas save laikė vilniečiu. Draugų ir artimųjų draugiškai vadintas Romkiu, autorius yra sakęs, kad kuria skulptūras žmonėms, kurie yra pagrindinis jo įkvėpimo šaltinis: „Jos skirtos žmonėms. Kad žmogus su skulptūra galėtų pabendrauti, kad ji jo nenervintų, nešokiruotų. Kad skulptūra pritaptų toje aplinkoje, kad ją puoštų. O jeigu ji įskelia kokią intrigą – dar geriau.“