PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Gatvė2018 m. Spalio 29 d. 09:30

Šoniaslydis ir saulučių piešimas kaip pramoga – taip ar ne?

Vilnius

Pexels.com nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


58165

Į ką reikia atsižvelgti, kad šoniaslydis (driftas) būtų maloni pramoga (ir ne daugiau), bet ne automobilio gadinimas, žieminių padangų protektoriaus dilimas ir kitų kelių eismo dalyvių saugumo grėsmė – apie tai skaityk toliau!

Vėlus ruduo, pirmas sniegas, sumažėjęs sukibimas, staigus posūkis ir rankinis stabdis... Kaip tik ateina noras spausti greičio pedalą iki galo ir elegantiškai manevruoti, jaučiant, kad visos šimtas arklio galių paklūsta ir pradeda slysti šonu. Viliojantis pasiūlymas, kaip gauti adrenalino kiekį, vairuojant monotoniškai.

Kas yra šoniaslydis?

Supaprastintai – šoniaslydis yra slydimas šonu. Apgalvotas slydimas šonu drifto varžybas padaro malonias ir kasdieninį vairavimą – pilną adrenalino, tačiau atsitiktinis slydimas šonu nepasiruošusiam vairuotojui gali baigtis visai blogai, o pasiruošusiam - nuvažiavimas nuo kelio gali turėti tik labai nežymius nuostolius.

Kontroliuojamas šoniaslydis – būtinas drifto lenktynių elementas, kurį atlieka patyrę automobilistai, kuriems yra padangų rėmėjai. Profesionalai teigia, kad vienas drifto lenktynių automobilis per sezoną nudėvi apie 200 naujų galinių padangų.

Nekontroliuojamas šoniaslydis – pavojinga situacija, kurios metu automobilis praktiškai nevaldomas, todėl galima nuslysti nuo kelio, atsitrenkti į kelkraščio apribojimą arba į medį, įvažiuoti į griovį, išvažiuoti į priešingą kelio juostą ir t.t.

Kaip išvengti šoniaslydžio kelyje?

Norint išsaugoti savo saugumą ir jokiu būdu neįtakoti kitų eismo dalyvių saugumo, būtina maksimaliai vengti šoniaslydžių. Tolygus ir kontroliuojamas vairavimas, atsižvegiant į kelio sąlygas ir važiavimo apribojimus konkrečioje vietoje yra atsakingas automobilio vairavimo būdas.

Specialistai siūlo keletą patarimų, kaip vairavimą padaryti saugesniu laikotarpiu, kaip šoniaslydžio galimybė yra pakankamai didelė – po lietaus, laikotarpis, kaip pasirodo pirmasis apledėjimas, žiemą ir t.t.. Tai nereiškia aklai sekti sekti vidutinį eismo srautą arba važiuoti tiesiog maksimaliai leistinu greičiu. Tai reiškia sumažinti greitį tada, kaip sukibimas su keliu gali būti neigiamai veikiamas, pvz. jei kelią dengia sniegas, jei kelias yra paledėjęs arba jei kyla ir kaupiasi vanduo. Sumažinkite greitį iki tokio, kuriuo galėsite saugiai kontroliuoti transporto priemonę. Saugumas yra pirmoje vietoje. Ir fizikos dėsnių dar niekas nėra panaikinęs.

  1. Laikykitės atitinkamo atstumo. Jei kelio paviršius yra įtartinas, pasirinkite saugų atstumą, darydami prielaidą, kad priekyje važiuojantis automobilis gali netikėtai sumažinti greitį arba stabdyti. Pasilikite sau gana didelį stabdymo ir sustojimo kelią. Atkreipkite dėmesį, kad ant snieguoto ar pernelyg šlapio kelio sustojimo kelias gali pailgėti du, tris kartus, bet ant apledėjusio kelio – net dešimt kartų!

  2. Atlikite visus manevrus laiku, venkite staigių judesių. Pasilikite kiekvienam veiksmui pakankamai daug laiko, norint jį atlikti laiku ir be staigių judesių. Taigi bus lengviau išlaikyti kontrolę ir prarasti automobilio valdymą esant šoniaslydžiui, pavyzdžiui, lenkiant ar sukant, galimybė bus sumažinta iki minimumo.

  3. Stabdyti atsargiai. Esant nepalankioms važiuoti sąlygoms ypač svarbu greitį mažinti atsargiai ir pamažu. Daugumoje automobilių jau įrengta ABS sistema, todėl stabdomas automobilis yra valdomas. Bet važiuojant lėčiau (mažiau kaip 15 km/h greičiu) ABS neveiks. Sistemos darbą galima imituoti greitai nuspaudus ir atleidus stabdžių pedalą – ratai nebus blokuojami ir neslys.

  4. Stabdykite varikliu. Jei atstumas pakankamas, greitį galima mažinti keičiant pavarų dėžės pavaras nuo aukštesnės į žemesnę. Važiuodami greitai spustelėkite greičio pedalą, kai įminta sankaba, taip išlyginsite variklio apsukas ir nesukelsite šoko transporto priemonei. Jei neaišku, ką ir kaip daryti, kritiniu momentu geriau nesiimti neišbandytų veiksmų.

  5. Prisiminkite, kaip kontroliuoti vis dėlto atsiradusį šonaslydį. Pirmiausia ir svarbiausia – nepulti į paniką. Ramiai, bet greitai sukite vairą šonaslydžio kryptimi stebėdami, kad judesys nebūtų per daug aštriu kampu ir šonaslydis nekiltų priešinga kryptimi. Vairuojant automobilį su galiniais varomaisiais ratais būtina atleisti greičio pedalą ir vairą sukant šonaslydžio kryptimi išlyginti judėjimą ir atgauti kontrolę. Vairuojant automobilį su priekiniais varomaisiais ratais negalima atleisti greičio pedalo ir stengtis kontrolę atgauti tiesiog vairu. Vairuojant automobilį su visais varomaisiais ratais variantus kombinuoti – vairą sukti šonaslydžio krytimi ir greičio pedalą tai atleisti, tai nuspausti.

  6. Pedalas, reikalingas šonaslydžio metu, – greitis, ne stabdžiai! Svarbu prisiminti, kad šonaslydis reiškia automobilio valdymo kontrolės praradimą. Esant šonaslydžiui ir greitai stabdant gali užsiblokuoti priekinė ratų ašis – tai reiškia, kad automobilis bus prasčiau valdomas. Svarbu – slidžiu keliu geriau važiuoti žemesne pavara, tai užtikrins pakankamą sukibimą ir išsaugos apie 2000 apsisukimų. Komplikuotu atveju nepulti stabdyti!

  7. Nevairuoti išjungus pavarą! Pamirškite taupumą ir ekonomiškumą esant prastoms oro sąlygoms. Siekiant kuo geriau valdyti automobilį, variklio negalima tiesiog atjungti nuo ratų ir riedėti. Visada vairuokite su įjungta pavara.

  8. Pamirškite gerai žinomus ruožus ir automatiškai nuvažiuojamus maršrutus. Jei kasdien tenka važiuoti vienu ir tuo pačiu maršrutu, ilgainiui raumenys atsimena, kur ką daryti, tačiau toks automatinis vairavimas ypač pavojingas kintant oro sąlygoms. Net žinomais keliais patartina važiuoti kaip pirmą kartą, nes viskas gali pasikeisti – iš šalutinio kelio nestabdomas išlėks kitas automobilis tiesiog dėl to, kad nes nebuvo laiku stabdoma ar išvažiuota buksuojant. Važiuojant slidžiu keliu geriau pamiršti apie tai, kur ir kas oficialiai turi pirmumo teisę, ir atidžiai stebėti situaciją.

  9. Geras matomumas – pusė darbo. Vairuotojas negali reaguoti į tai, ko nemato. Žiemą pamirškite mintį „nugrandysiu nedidelį plotelį, visa kita nutirps“. Pora sutaupytų minučių jokiu būdu neatstos rizikos, kylančios vairuojant ir nieko nematant. Taip pat nuo stogo nuvalykite sniegą. Staigiai stabdant automobilį nenuvalytas sniegas užkris ant priekinio stiklo, o staigiai didinant automobilio greitį – ant užnugaryje važiuojančios transporto priemonės lango.

  10. Apsirūpinkite tinkama įranga. Geros žieminės padangos iš esmės sumažina šonaslydžio tikimybę. Žieminės padangos su dygliais tiks tada, kai daug laiko važiuosite užšalusiais keliais.

Kaip elgtis, jei šonaslydžio adrenalinas vilioja?

Važiavimas žiemą nėra tik nervingas žiūrėjimas pro pusiau užšalusį priekinį stiklą ir riedėjimas vėžlio greičiu įjungus trečią pavarą. Tai gali būti ir jaudinanti, adrenalino kupina kelionė. Kodėl gi ne. Tačiau būtina prisiminti – kelių eisme dalyvaujate ne tik jūs ir jų saugumas priklauso nuo to, ar visi stengiasi būti kuo atsargesni.

1. Vieškelis nėra trasa. Vos kelyje atsiranda (ar gali atsirasti) daugiau kaip vienas eismo dalyvis, viskas – pamirštame apie pramogas ir važiuojame ramiai. Yra daug geresnių būdų, kaip iš širdies pasilinksminti ir toliau kuo saugiau tęsti kasdienę rutiną. Garą galima nuleisti šiose populiariose vietose:

    1. Apleistose aikštelėse. Tokių prie didesnių gyvenamųjų vietų netrūksta. Asfaltuotose ar betonuotose aikštelėse galima svilinti žiemines padangas nekeliant grėsmės kitiems. To daryti negalima prie veikiančių prekybos centrų esančiose stovėjimo aikštelėse!

    2. Aerodromuose. Nemažai nuveikti galima netoliese esančiame neaktyviame aerodrome. Spilvės pievose yra pora pramogų vietų.

    3. Trasose. Pavyzdžiui, Bikerniekų trasoje 333. Trasose dažnai vyksta renginiai neprofesionalams. Jų metu galima patirti daug kraują kaitinančių pojūčių ir legaliai padeginti žiemines padangas.

    4. Ant ledo. Atsargiai elkitės, nes jis yra pavojingiausias. Būtina turėti omenyje, kad automobilis sveria 1–2 tonas. Šią apkrovą ledas turi išlaikyti. Daugmaž saugu ant 20–30 cm storio ledo. Būtina atsižvelgti į tai, kad ne visas vandens telkinio plotas bus vienodai apledijęs, ypač tada, kai yra srovė, todėl testavimui turint spragų patartina vadovautis ploniausiu, o ne storiausi ledo sluoksniu. Važiavimas ledu jaudina, tačiau nepaprastai pavojingas. Reikėtų vadovautis sveiku protu ir to nedaryti, be to, ne visose savivaldybėse leidžiama užvažiuoti ant ledo. Vietose, kur tai draudžiama daryti, gali būti skirta net iki 1000 eurų bauda. Tiems, kas tyčia nori pabandyti, tačiau šiek tiek bijo, patartina paieškoti žiemos šonaslydžio renginių. Pavyzdžiui, Balduonėje rengiamas žiemos šonaslydis būtent ant ledo. Renginys vyksta ant užtvenktos pievos, kur vanduo išlietas 0,5 m sluoksniu. Tai reiškia, kad oficialaus renginio metu važiuoti galima saugiai ir drąsiai, rizikos įlūžti ir nuskęsti nėra.

2. Agresyviam vairavimui taikomos baudos. Šių metų gegužės mėnesį Saeimos teisininkų komisija balsavo dėl pakeitimų – nepagrįstai staigus stabdymas ir šonaslydis turėtų būti laikomas agresyviu vairavimu. Už tokius nusižengimus skiriama 70–280 eurų bauda. Taip galima daryti tik per pramogines demonstracijas ir sporto renginius – tada už tokią laisvę nebaudžiama.

3. Gadinamas automobilis. Tyčia atliekamas šonaslydis ne tik dilina brangias žiemines padangas, bet ir padidina apkrovą visam automobiliui, gadina rankinį stabdį ir sukelia milžinišką riziką atsitrenkti į medį ar kelio atitvaras. Blogiausiu atveju – į kitą transporto priemonę.

4. Automobilis turi būti aprūpintas būtinomis saugos priemonėmis. Saugumas yra svarbiausias, todėl šio sporto gerbėjų (vietose, kur galima tai daryti) automobiliai turi būti tinkamai aprūpinti saugos diržais, oro pagalvėmis, gerais stabdžiais ir lengvai valdomu vairu. Nuostolių nepatirs žieminės padangos su gana giliais protektoriais. Žiemą – kuo gilesnis protektorius, tuo geriau. Geriausia su raštu, skirtu sniegui išstumti ir didžiausiam sukibimui užtikrinti. Žieminės padangos su dygliais užtikrins geresnį sukibimą su sušalusiu ar suspaustu sniegu padengta kelio danga, tačiau norint paslidinėti dyglių nereiks. Profesionalūs automobilių sporto atstovai žiemos trasose plėšo geriausias žiemines padangas, o tie, kurie randa galimybę pasivažinėti trasa ir paslidinėti pramogai, gali pasidairyti pigių žieminių padangų ir geresnes palikti kasdienai. Reikia turėti omenyje, kad intensyviai slystančios padangos nudils ir praras savo ypatybes, todėl tolesnis važiavimas visuomeniniais keliais taps pavojingas.

5. Būtina atsižvelgti į klimato sąlygas. Oro temperatūra, krituliai, darantys įtaką matomumui, paros laikas (diena, piko valanda ar naktis), kelio dangos tipas ir būklė – švarus, šlapias, apsnigtas, dengtas sumuštu sniegu, apšalęs, apledėjęs ir apsnigtas, apledėjęs ir šlapias ir t. t.

Kur ieškoti kokybiškų žieminių padangų?

Geros žieminės padangos neginčijamai yra vienas pirmųjų elementų, permainingomis oro sąlygomis padedančių išsaugoti tinkamą sukibimą su kelio danga ir suvaldyti automobilį. Žieminių padangų protektorius turi būti ne mažesnio kaip 4 mm gylio. Taip pat, atsižvelgus į kasdienio važiavimo sąlygas, galima paieškoti tinkamiausio protektoriaus žymėjimo. Pavyzdžiui, jei esant lietingam orui važiuoti per daug šlapia, svarbu pasirūpinti akvaplanavimo galimybe.

Nuo gruodžio 1 dienos privaloma važinėti tik su automobiliais su žieminėmis padangomis. Iki tol, atsižvelgus į oro sąlygas, žiemines padangas galima sumontuoti sau patogiu metu. Teoriškai žiemines padangas galima naudoti visus metus, tačiau vasarą jos daug greičiau nudils, o tai nesaugu, ypač lyjant. Daug ir įvairių populiariausių gamintojų žieminių padangų rasite parduotuvėje Riepas.lv

Apsižvalgykite parduotuvėje internete Padangos1.lt ir pasiruoškite naujajam žiemos sezonui ir planuojamiems bei kontroliuojamiems šonaslydžiams, pasirinkę geriausias žiemines padangas!

Reklama