Šokių spektaklyje – šiandieniniai „Dėdžių ir dėdienių“ veidai

Istorija apie mus – klystančius, bet mylinčius ir ieškančius savo tapatumo. Tai, kas buvo aktualu rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto kūryboje, nuo rugsėjo 17 d. atgyja modernaus šokio spektaklyje „Dėdės ir dėdienės“ kartu su solistais Deividu Meškausku, Kristina Tarasevičiūte, Vadimu Krupeninu ir ansamblio „Lietuva“ šokėjais. Moderniu atlikimu nustebinusi ir žiūrovus asmeniškai palietusi „Lietuvos“ programa sugrįžta po dviejų metų pertraukos, kai spektaklis buvo perkeltas dėl pandemijos.

„Jautriai ir detaliai aprašyta Mykolo, Severijos bei Rapolo drama, socialinės padėties įtaka tolimesniam veikėjų likimui ir visas spektras dramatiškų aplinkybių – temos, dėl kurių norisi šią Vaižganto apysaką perkelti į sceną. Nors veiksmas vyko XX a. pirmoje pusėje, tie patys išgyvenimai, tos pačios socialinės problemos aktualios ir šiandieniniam žmogui“, – sako režisierė Aušra Krasauskaitė, Auksinio scenos kryžiaus ir Padėkos kaukės laureatė.

Meilės trikampis, aistra, vidiniai išgyvenimai ir socialinė atskirtis – šios temos, rodos, neturi laikmečio. „Dėdės ir dėdienės“ kvies išgyventi herojų patirtis bei atkreips dėmesį į gajas šiandienos problemas – visuomenės susiskaldymą, kitokių žmonių atstūmimą, materialumą bei socialinio statuso įtaką.

Nuo patyčių iki desperatiškų sprendimų

Mykoliukas – turtingas vidumi, tik labiausiai nuo patyčių kenčiantis personažas. Šokio spektaklyje jį įkūnys žinomas šokėjas D. Meškauskas, kuris pastebi, jog ne tik apysakoje, bet ir tarp mūsų gyvena daug tokių mykoliukų.

„Šioje istorijoje Mykoliukas yra trapus žmogus, kaimo pastumdėlis. Jis švelnus, mylintis ir kartu labai emocingas. Manau, visi kartais tą išgyvenam, galbūt pristingam pasitikėjimo savimi, tačiau reikia už save pakovoti. Nors čia susitapatinu su veikėju, realiame gyvenime esu tvirtesnio charakterio“, – apie savo vaidmenį pasakoja D. Meškauskas.

Į jaunas merginas kreipiasi ir Severiutę įkūnijanti balerina, ansamblio „Lietuva“ šokėja K. Tarasevičiūtė. Jos manymu, liūdna matyti, kaip daugybė moterų renkasi lengvesnį kelią, o prieštaringu elgesiu tik pasmerkia save pražūčiai.

„Dėl Severiutės vaidmens man baisiausia tai, kaip pasirinkimais galime sugriauti savo gyvenimą. Vieni tai vadina karma, kiti – likimu, bet tai yra mūsų pasirinkimų rezultatas. Ir štai galiausiai spektaklio veikėja iš visiškos nevilties atsiduria dugne. Tokie įvykiai man ne tik baisūs, bet ir artimi – visa tai matau realybėje. Tokių severijų daug, moterys dažnai verkia ir klausia savęs, kodėl taip susiklostė jų gyvenimas.“

Scenarijaus autorės Sondros Simanaitienės dramaturginėje linijoje – kiekvienam atpažįstami knygos veikėjai. Solistai K. Tarasevičiūtė ir D. Meškauskas įkūnys dvasinio ryšio saistomus Mykoliuką ir Severiutę, kurių idiliškiems santykiams nebuvo lemta susiklostyti. Čia pat įsiterps ir įtaigią meilės istoriją sujauks trečiasis veikėjas Rapolas Geišė, kurį perteiks kitas ansamblio „Lietuva“ šokėjas V. Krupeninas.

Sujaudino siužetas

Pasak režisierės, Šeiko šokio teatro šokėjos ir Klaipėdos muzikinio teatro baleto solistės A. Krasauskaitės, 2019 m. įvykusi „Dėdės ir dėdienės“ premjera sulaukė teigiamo atgarsio. Dauguma žiūrovų iki šiol laukia pasirodymų į perkeltus bei šį rudenį įvyksiančius šokio spektaklius.

„Labiausiai įstrigo atsiliepimas apie tai, jog spektaklis sujaudino. Aš džiaugiuosi, jeigu kažką ši istorija tikrai palietė, jei sugebėjo ją perskaityti ir išjausti. Žinant, kokia dabartinė padėtis, koks chaotiškas pasaulis, pasisemkime iš spektaklių dvasinės stiprybės. Ačiū solistams ir visai ansamblio „Lietuva“ šokėjų komandai, kurie absoliučiai pateisino mano lūkesčius. Jie tiesiog scenos profesionalai, kurie dar kartą įrodė, jog verti tokio vardo.“

Išjausti dramatiškus veikėjų likimus galima ne tik per šokį. Spektakliui dinamišką nuotaiką kuria kompozitoriaus Kristijono Lučinsko garsai, o liaudies dainos naujai suskamba per elektroninę muziką.

„Vaižganto kūrinys persmelktas šilkinio liūdesio, grotesko, kontrastų. Visa tai artima mano kūrybai, todėl muzikiniai sprendimai gimė organiškai. Muzika apskritai lemia atmosferą, nuotaiką, padeda išlaisvinti vaizduotę ir pajausti, pamatyti tai, ko neišeina perteikti kitaip. Muzika spektaklyje ar filme turi dalintis dėmesiu su kitais elementais – užduoti toną, bet nedominuoti. Kartais išryškėti, bet palikti vietos greta esančioms raiškos formoms“, – atskleidžia kompozitorius.

Ansamblis „Lietuva“ kartu su modernaus šokio spektakliu „Dėdės ir dėdienės“ pradeda naują sezoną. Nuo spalio 6 d. turą po Lietuvą tęs ir koliažinė opera „Mažvydas“ pagal Just. Marcinkevičių. Rugsėjo 18 d. Šv. Jokūbo festivalyje laukia premjera – šiuolaikinė lietuvių moterų kompozitorių programa „Ludi Fortunae“, kurioje skambės Zitos Bružaitės ir kitų autorių kūriniai. Rudenį numatoma ir daugiau ansamblio „Lietuva“ pasirodymų.

Valstybinis ansamblis šokio spektaklį „Dėdės ir dėdienės“ rodys nuo rugsėjo 17 d. Plungėje, Vilniuje, Rokiškyje, Biržuose, Ukmergėje, Šiauliuose ir Jonavoje.

Programa buvo sukurta specialiai rašytojo 150-osiomis gimimo metinėmis atminti, o 2019-ieji buvo paskelbti J. Tumo-Vaižganto metais.