Socialinio būsto fondo plėtra Kėdainiuose vykdoma labai sėkmingai: laukiančiųjų eilė trumpėja, aprūpinimo kokybė gerėja

Kaunas

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

68145

Nuo projekto „Socialinio būsto fondo plėtra Kėdainiuose“ įgyvendinimo pradžios, t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio mėn., Kėdainių rajono savivaldybė įsigijo 40 socialinių būstų ir sėkmingai sumažino būsto laukiančiųjų eiles. Visi šie būstai nupirkti Kėdainių mieste. Ir ne Šėtos ar Lukšio gatvėse, kaip būdavo anksčiau perkama, o įvairiose miesto vietose, vengiant koncentruotos atskirties židinių.

Projekto biudžetas − beveik 1 mln. Eur, iš jų 85 proc. − ES, 15 proc. – savivaldybės biudžeto lėšos.

Įgyvendinant projektą 4 socialiniai butai turi būti pritaikyti neįgalumą turintiems asmenims. Vienas butas pritaikytas kurčnebylio negalią turintiems asmenims (sumontuotas dūmų daviklis, skambutis prie durų, lauko durų skambutis detektorius-siųstuvas, kurie duos šviesinius signalus), o trys butai pritaikyti judėjimo negalią turintiems asmenims (įrengti porankiai, dušo kėdės (vonios suoliukai), nuožulnuma į balkoną).

Būstai suteikiami pagal eilę ir išimties tvarka

Šiuo metu Kėdainių rajone eilėje socialiniam būstui išsinuomoti yra 112 žmonių. Nuosavo būsto neturintys, nedideles pajamas gaunantys gyventojai stoja į eilę. Tarp pretenduojančių tapti socialinio būsto nuomininkais – nemažai jaunų šeimų, taip pat našlaičių, kuriems įstatymas leidžia į eilę būstui gauti stoti vos sulaukus 16 metų.

2018 metais socialiai remtiniems žmonėms išnuomoti 35 būstai, o išimties tvarka, atsižvelgiant į Paramos būstui išsinuomoti ar įsigyti įstatymo numatytas išimtis, išnuomoti 6 būstai. Štai visai neseniai vienas būstas mieste, Josvainių gatvėje, išnuomotas iš kaimiškosios seniūnijos atvykusiai puikiai, tvarkingai šeimai, netekusiai namų po nelaimės − gaisro.

Nukentėjusioji nuo gaisro Eglė, kuri su vyru ir trim mažais vaikais atvyko gyventi į Kėdainius 2018 metų gale, pakalbinta, kaip patinka butas, išreiškė didelį džiaugsmą: „Po gaisro kurį laiką gyvenome kaime pas gimines, paskui kreipėmės į savivaldybę ir mus greit apgyvendino labai gerame bute daugiabučiame name. Esame tikrai patenkinti ir dėkingi. Dviejų kambarių butas suremontuotas, tvarkingas, netgi su baldais, savo atsivežėme tik skalbimo mašiną ir vaikų loveles, o čia jau buvo ir baldai, ir šaldytuvas, ir kiti reikmenys. Mums čia labai gerai: šalia autobusų stotelė, netoli vaikų darželis.“

Kaime būstai nebeperkami

Kėdainių mieste socialinių būstų skaičius didėja, o kaimiškose vietovėse nauji būstai socialiai remtiniems žmonėms jau seniai nebeperkami. Seniūnijos pasirūpina esamų būstų remontu, pakeičia langus, duris ar sutvarko elektros instaliaciją.

Atrodytų, kaimo vietovėse pragyvenimas yra pigesnis, tad mažas pajamas gaunantiems, socialiai remtiniems žmonėms ten gyventi gal būtų priimtiniau?

Kėdainių rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėjos Jūratės Blinstrubaitės nuomone, socialiai remtini žmonės nenori gyventi kaime, nes mieste yra patogiau, lengviau, mažiau buitinių rūpesčių.

„Mieste gyventi nori dauguma, apie 95 procentai, socialiai remtinų žmonių. Todėl įvertinus šią aplinkybę ir buvo priimtas sprendimas dalyvaujant Europos Sąjungos projekte socialinius būstus pirkti mieste“, – pasakojo J. Blinstrubaitė.

Išlaikyti kaime namą būtų per sunku

Būna, žmonės pageidauja apsigyventi konkrečioje gyvenvietėje, tačiau joje nėra laisvų būstų, kuriuos galėtų įsigyti savivaldybė bei išnuomoti. O keltis į kitą, netoliese esančią, gyvenvietę ar miestelį dažniausiai atsisakoma.

„Jeigu ir nupirksime namą, sodybą ir ją išnuomosime, ar šie žmonės bus finansiškai pajėgūs ją remontuoti? Kapitalinį remontą atlieka būsto savininkas, šiuo atveju savivaldybė, o einamasis remontas – nuomininko prievolė. Be to, suremontuoti gyvenamąjį namą kainuoja kur kas daugiau nei butą“, – sako J. Blinstrubaitė.

Mieste lengviau padėti šeimoms, kurioms trūksta socialinių įgūdžių

Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja sako, kad socialiai remtinų žmonių, ypač šeimų su mažais vaikais, migracija iš kaimo į miestą turi ir kitų teigiamų aspektų.

„Mums, socialiniams darbuotojams, kur kas lengviau mieste prižiūrėti šeimas, kurioms trūksta socialinių įgūdžių, teikti joms reikiamą pagalbą. Juk mieste ir vaikų darželiai, ir mokyklos šalia, tad nėra sunku užtikrinti, kad vaikai šias įstaigas lankytų“, – kalbėjo J. Blinstrubaitė.

Atokiose kaimo vietovėse kontroliuoti, ar socialiai pažeidžiamų šeimų atžalos lanko mokyklą, nepraleidinėja pamokų, yra gana keblu.

„Kai vaikai lanko darželius ir mokyklas, mes raginame jų tėvus susirasti darbą ir pradėti dirbti. Nes dažnas pasiteisinimas būna toks: negaliu dirbti, nes neturiu kam palikti vaikų, privalau juos prižiūrėti. O paskui, kai praeina nemažas laiko tarpas, teisinamasi, jog susirasti darbo nepavyksta dėl esą prarastų įgūdžių. Galų gale, susirasti darbą, kad ir nereikalaujantį didesnės kvalifikacijos, mieste yra lengviau, nei kaimo vietovėse“, – kalbėjo J. Blinstrubaitė.

Vengiama koncentruoti butus vienoje vietoje

Kėdainiuose žinomi du daugiabučiai – Lukšio gatvėje 2-uoju numeriu bei Šėtos gatvėje 21-uoju numeriu pažymėti namai, kuriuose daugiausiai ir gyvena remtinos šeimos. Ne paslaptis – tuose rajonuose nelabai kas nori įsigyti butą, nenori kaimyno, kuriam trūksta socialinių įgūdžių.

Dabar, perkant butus, iškelta sąlyga, kad jie būtų įvairiuose namuose, kad negali būti perkami tik Šėtos ir Lukšio gatvėse esančiuose gyvenamuosiuose namuose, taip pat – bendrabučio tipo gyvenamuosiuose namuose.ori didžioji dauguma, apie 95 procentai socialiai remtinų žmonių.

Savivaldybės meras Saulius Grinkevičius pripažino – gyventojams kilo klausimų, ar racionalu socialinius būstus pirkti įvairiuose namuose. Esama nuomonių, kad tokius būstus, kuriuose apgyvendinami įvairių nepriteklių turintys žmonės, tikslingiau būtų koncentruoti atskiruose pastatuose.

„Ankstesnės valdžios buvo nuostata, kad visus socialinius būstus koncentruoti, juos pirkti viename name. Tačiau čia susidaro nemažai problemų, nes yra žmonių, kurie savo butus tokiuose pastatuose nuo seno privatizavę, juose gyvena. Šalia susidaranti ypač didelė socialinių būstų koncentracija jiems ima kelti rūpesčių“, – kalbėjo S. Grinkevičius, užsiminęs, kad yra sulaukęs nemažai nusiskundimų dėl nepageidaujamos kaimynystės.

Dabar praktika keičiasi, nenorint, kad tam tikros Kėdainių vietos, o tiksliau – atskiri daugiabučiai, virstų koncentruotos atskirties židiniais, tarsi savotiškais getais, tad socialinius būstus nuspręsta įsigyti po vieną įvairiuose namuose.

Socialiniuose būstuose – ir tvarkingi gyventojai

„Problema – ne pačiuose socialiniuose būstuose, viskas priklauso nuo juose gyvenančių žmonių, jų socialinių įgūdžių, tvarkingumo, supratingumo“, – akcentavo rajono meras S. Grinkevičius.

Savivaldybės vadovas minėjo, kad kelių kambarių butai skiriami ne vieną atžalą auginančioms moterims, o gyventojus ragino būti atlaidesnius, supratingesnius. Požiūris į socialinius būstus, o tiksliau, jų gyventojus, vis dar yra labai stigmatizuotas, suformuotas ne pačių geriausių stereotipų.

Pasidžiaugęs, jog sparčiai vykdoma nepasiturinčiųjų aprūpinimo socialiniais būstais programa, rajono meras vylėsi, kad neseniai įsigytuose būstuose apsigyvensiantys nuomininkai tausos ir prižiūrės savivaldybės turtą, laikysis visuotinai priimtų elgesio normų bei įstatymų. O tuomet nekils problemų ir konfliktinių situacijų nei su šalia gyvenančiais kaimynais, nei su savivaldybe.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt