Socialinį darbą pasirinkusi Lijana: „Socialinių darbuotojų žmonės bijo, nors mes tik norime padėti“

Šiauliai

Etaplius.ltŠaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

277775

Šiauliuose gyvenanti Lijana Simsonienė visada norėjo padėti kitiems, tik vis neatrasdavo terpės, kurioje galėtų tą norą įprasminti. Baigusi buhalterijos mokslus, savo specialybe nesižavėjo, džiaugsmo neteikė ir darbas prekybos srityje. Supratusi kad reikia imtis naujų iššūkių, jauna moteris nėrė į socialinio darbo studijas ir savanorystę. Šiandien ji prisipažįsta atradusi savo pašaukimą ir vis dar negalinti suprasti, kodėl socialinis darbuotojas ne vienam kelia baimę ir neigiamas emocijas, juk šio žmogaus misija – padėti.

Ieškojo savęs

Iš Pasvalio kilusi Lijana jau kurį laiką gyvena Šiauliuose. Vos baigusi mokyklą, jauna moteris pasirinko buhalterijos mokslus, bet ši specialybė jos nesužavėjo.

„Šiais laikais yra karjeros konsultantai, kurie jaunuoliams padeda suprasti, koks darbas jiems tiktų. Aš mokyklą baigiau daugiau nei prieš 20 metų. Stojau mokytis į buhalteriją, galima sakyti, atsitiktinai, todėl nenuostabu, kad jau praktikos metu supratau, jog tokio darbo nenoriu.“

Ilgus metus Lijana dirbo įvairius darbus prekybos sektoriuje, tačiau motinystės atostogos ją įkvėpė permainoms. Taip trumpas stabtelėjimas auginant sūnų Lijaną privertė viską pergalvoti iš naujo.

„Kurį laiką pabuvusi namuose ėmiau galvoti, kur aš noriu save realizuoti. Puikiai suvokiau, kad prekybos sektoriuje visą gyvenimą dirbti nenoriu, todėl ėmiau svarstyti apie dar vienus mokslus“, – pasakoja moteris.

Grįžo į studijas pilna koja

Socialinis darbas – ši specialybė patraukė Lijaną todėl, kad nieko apie ją tiesiog nežinojo. Smalsumas nuvedė patirti, o smalsumas – išmokti.

„Profesinėje mokykloje ėmiau mokytis socialinio darbuotojo padėjėjo profesijos ir labai greitai supratau, kad tai yra mano sritis. Praktiniai mokymai man taip pat labai patiko, tačiau suvokiau, kad noriu daugiau. Jaučiau žinių troškimą, todėl nebaigusi šių mokslų, paraleliai pradėjau studijuoti socialinį darbą Šiaulių valstybinėje kolegijoje“, – savo grįžimą į mokslus prisimena Lijana.

Paklausta apie tai, kaip sekėsi suderinti mokslus dviejose mokymosi įstaigose ir spėti aprėpti namų buitį bei auginti sūnų, Lijana šypsosi: „Viskas įmanoma. Vyras, šeima man labai padėjo. Kai atėjusi mokytis suvokiau, kad ši specialybė mane „veža“, kelio atgal nebebuvo.“

Į socialinį darbą – vedini pašaukimo

Šiaulių valstybinės kolegijos antro kurso studentė sako, kad socialinio darbuotojo profesija – ne kiekvienam: „Į socialinį darbą žmonės ateina pašaukimo vedini. Tu suvoki, kad nori padėti silpnesniam. Šios profesijos darbo laukas yra labai didelis, o kiekviena diena – pilna iššūkių ir reikalauja kūrybiškumo. Kai tu suvoki, kad nedideliais žingsneliais tu gali keisti kito žmogaus gyvenimą, supranti, kaip smarkiai pradedi keistis ir pats.“

Lijana ne tik stropiai studijuoja, bet ir aktyviai įsitraukia į kolegijos veiklas. Viena priežasčių – edukuoti žmones apie socialinio darbuotojo specialybę ir paneigti visuomenėje sklandančius mitus.

„Dažnai mano profesijos atstovus painioja su vaiko teisių apsaugos specialistais. O mokykloje vaikai baiminasi dirbančio socialinio darbuotojo, nes, dažnu atveju, su juo susiduria ištikus bėdai. Norėtųsi, kad visi suprastų, jog mūsų misija – padėti“, – aiškina studentė.

Nors šiuo metu moteris atsidavusi mokslams, neseniai dalyvavo tris mėnesius trukusiame Nacionalinės regionų plėtros agentūros organizuotame projekte, kuriame turėjo galimybę praktiškai įtvirtinti studijų metu įgytas žinias padėdama moterims, atvykusioms iš karo niokojamos Ukrainos.

„Padėjau moterims įsitvirtinti darbo rinkoje, taip pat susigaudyti biurokratiniuose reikaluose ir vertėjaudama“, – atskleidžia Lijana.

Laisvalaikis – savanorystei ir tapybai

Šiaulietė atvira – jai labai svarbi savanorystė. Studentė dažnai prisideda prie „Maisto banko“ organizuojamų akcijų. Padėdama kitiems ji jaučia, kaip kartu augina ir savo asmenybę. Moteris džiaugiasi, kad šiandien apie savanorystę kalbama jau mokykloje. Tiesa, tuo pat metu jaučia šiokį tokį nusivylimą, kad pati savanorystę atrado tik studijų metais.

Viena didžiausių aktyvios moters aistrų – tapyba. Lijana yra dailės studijos „Auksinė Ochra“ narė. Nors mokslo krūvis didelis ir ne visuomet pavyksta atrasti laiko pomėgiui, šiaulietė visada džiaugiasi sugrįžusi į studiją: „Mūsų vadovė Birutė Kuic juokiasi, kad galime ateiti tuomet, kai turime laiko, nėra spaudimo. Tapyba man reikalinga savirealizacijai, nusiraminimui, kartais ir parodose sudalyvauju“, – pasakoja pašnekovė.

Kalbėdama apie ateities planus, Lijana pabrėžia jau dabar žinanti, kad baigusi bakalauro studijas, sieks ir pasirinktos specialybės magistro diplomo. Beje, neatmeta galimybės siekti ir tolesnio mokslinio laipsnio.

„Mokslai man sekasi, todėl šeimoje pasikalbame ir apie galimybę mokytis doktorantūroje. Aš niekada nesirenku lengvo kelio, man visada pakliūva tas sunkesnis, bet tuo pačiu ir įdomesnis“, – šypsosi šiaulietė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt