Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Edvard Blaževič (Alfa.lt) nuotr.
Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvoje, panašu, dar tikima, kad politinė demokratija įmanoma išvengiant rinkos ir kapitalo priežiūros bei reguliavimo. Europa savo klaidas jau suprato: susitaikyti su laisvąją rinka tokia, kokia yra, negalima. Dėl to, pasak LSDP informacijos centro pranešimo, sutarė Vilniuje vykusio Tarptautinio socialdemokratijos forumo dalyviai.
Šeštadienį sostinėje surengtas tarptautinis forumas „Socialdemokratija - kelias Lietuvai ir Europai“.
Nors pasigirsta abejonių, ar socialdemokratija apskritai turi ateitį, kairiųjų vertybės kintančiame pasaulyje - kaip niekad aktualios, forume sakė Socialistų ir demokratų frakcijos Europos Parlamente vicepirmininkė Maria Joao Rodrigues.
Ji priminė, kad socialdemokratijos DRN - aiškūs, nekintantys dalykai. „Socialdemokratai - už laisvę. Tačiau tam, kad laisvė būtų prieinama visiems, reikia užtikrinti lygybę. Tam, kad užtikrintume lygybę, reikia subalansuoti visą sistemą taip, kad ji būtų teisinga. Jei susitaikysime su tokia laisvąja rinka, kokia ji yra, teisybės nebus, lygybės visiems neužtikrinsime“, - socialdemokratų pagrindinę žinutę apibendrino ji.
M. J. Rodriges pabrėžė, kad socialdemokratai europiniu ir nacionaliniu mastu turi siekti užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas visiems, pradedant vaikais, kurie, anot jos, svarbiausia grandis.
Besikeičianti ekonomikos struktūra, skaitmenizacija, dirbtinis intelektas - tai ir grėsmės, ir galimybės. Nelygu, kokiu keliu suksime. Visame pasaulyje nusivylimas demokratija, tradicinėmis politinėmis ideologijomis - suprantamas, pripažino forumo svečias, Europos Komisijos viceprezidentas Marošas Šefčovičius.
Suprantama, kai gyventojai per krizę praranda pajamas, santaupas, vėliau negali pasitikėti politiniu elitu, vyriausybe, valstybės institucijomis. „Po tokios trauminės patirties žmonėms norisi paprastų sprendimų, kuriuos ir siūlo populistai. Laikai sunkūs ir socialdemokratai moka labai didelę kainą“, - LSDP informacijos centro pranešime cituojamas M. Šefčovičius.
Daugelis europiečių jaučiasi nesaugūs - prie to prisidėjo migrantų krizė, daugelis europiečių svarsto, kaip nauja realybė pakeis darbo rinką, miestą, kuriame gyvena, jų vaikų ateitį.
M. Ševčovičiu svarstydamas apie socialdemokratų viziją Europai, akcentavo, kad išeitis - jaunimas. „Siūlau labai paprastą moto - užtikrinkime, kad jauni žmonės šioje naujoje ekonomikoje būtų pajėgiausi dirbti, geriausiai išsilavinę. Sukurkime tokią sistemą, kad užtikrintume, kad kiekvienas žmogus, kuriam reikia naujų įgūdžių, galėtų įgyti, keisti savo profilį, atnaujinti kompetencijas ir įgūdžius“.
Čia pat jis pabrėžė, kad, nepaisant BVP augimo, realių atlyginimų augimas Europos Sąjungoje tesiekė 7-8 proc. „Žmonės jaučia, kad viskas keičiasi, kad infrastruktūra gerėja, bet jų asmeninės pajamos - ne. Ir neaišku, kaip bus ateity. Taigi, turime orientuotis į jaunimą, geriausiai kvalifikuotą jaunimą, kuris dirbs ateityje“, - sakė M. Šefčovičius.
Tartu universiteto profesorė, pirmoji atkurtos Estijos socialdemokratų partijos pirmininkė Marju Lauristin svarstė, kad žmonės dažnai nesupranta, apie ką yra socialdemokratija. Todėl geriausia ne vien kalbėti ir aiškinti, o veikti. Jos atstovaujama partija - jau ketverius metus valdžioje.
Ji pasakojo, kad Estijos valdantieji išsikėlė, pavyzdžiui, vieną aiškų tikslą - panaikinti vaikų skurdą. „Per ketverius metus išmokos vaikams patrigubintos. Skiriamos išmokos šeimoms, kurios turi bent 3 vaikus. Išmoka siekia 500 eurų, ir tai suma, lygi minimaliam atlyginimui. Ir tai yra įgyvendinama“.
Anot M. Lauristin, dabar Estijos socialdemokratų darbotvarkėje pagrindinis - švietimo klausimas. Estijos socialdemokratai švietimo sritį, pasak profesorės, laiko „svarbiausiu skaitmeninio kapitalizmo varikliu“.
Tad artimiausiuose estų socialdemokratų prioritetiniuose planuose - galimybės vaikams: kad kiekvienas jų turėtų geriausią išsilavinimą, atitinkantį talentus ir galimybes. Kalbama apie švietimo reformą, kuri kiekvienam vaikui nuo pat pirmos klasės suteiktų individualų mokymosi planą.
„Kai kalbame apie pasaulinę finansų krizę, ją suprantame įvairiausiais aspektais. Estijoje ją vadinome ne krize, o galimybe atsikratyti pasenusių dalykų ir siekti pažangesnių dalykų, vystyti skaitmeninę visuomenę. Tik apsišvietę žmonės gali kontroliuoti šį naująjį pasaulį. Kaip jį kontroliuosime, jei nesuprasime, kaip jis veikia? Socialdemokratai, spręsdami šiuos klausimus, labai konfliktuoja su verslo pasauliu. Jie pirmieji prakalbo apie tai, kad žmogaus teisės naujajame pasaulyje svarbiausios ir šioje kovoje reikia naujos lyderystės“, - minėjo M. Lauristin.
Europos Parlamento narė, socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė čia pat priminė, kad investicijos į vaikus - prioritetas ir Europos Parlamente. „Spaudžiame Europos Komisiją, kad ateinančių 7 metų biudžete būtų numatytos investicijos mūsų vaikams. Prašome ne tiek ir daug - 10 mlrd. eurų. Oponentai krikščionys demokratai ir liberalai sako, kad nereikia, girdi, vaikų skurdą turi įveikti pačios nacionalinės valstybės. Tačiau kodėl vienoje turtingiausių bendrijų - ES - net 24 mln. vaikų skursta?“, - kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
Kodėl europiečiai šiandien jaučiasi nusivylę, klausė forumo diskusijoje dalyvavęs Europos komisaras, socialdemokratas Vytenis Andriukaitis. „Todėl, kad per mažai yra socialinės Europos ir per mažai į kasdieninius skaudulius reaguojančių europiečių. Europa šaukia visu balsu, kad taupymas, atlyginimų bei investicijų karpymas nėra vienintelė priemonė išvengi finansinio eurokracho“, - sakė jis.
Kaip apibendrino Lietuvos socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas, akivaizdu, kad politinė demokratija negalima be ekonomines demokratijos. „Besikeičianti ekonomikos struktūra, skaitmenizacijos amžius, dirbtinis intelektas, ateisianti sintetinės biologijos era lemia arba galimybes, arba grėsmes. Arba viską viename. Nenormalu, kai žmogaus gyvybę gelbstintys vaistai prieinami už 500 tūkst. eurų. Nenormalu, kai vaistai nuo AIDS perkami 7000 proc. brangiau. Pavieniui šių problemų įveikti negalime. Visa Europos Sąjunga vienu balsu turi kalbėti apie visas šias problemas ir jas spręsti“, - apibendrino jis.
ELTA