Sniego sankaupos atšilimo metu – grėsmė turtui ir sveikatai

Netinkama stogų priežiūra žiemą kasmet pridaro nuostolių Lietuvos gyventojams – ir būsto savininkams, ir atsitiktiniams praeiviams ar netoli šlaitinių stogų stovėjusių automobilių savininkams. Draudimo bendrovė BTA kasmet sulaukia bent 30 paraiškų dėl sniego padarytos žalos atlyginimo, bendra tokių nuostolių suma skaičiuojama dešimtimis tūkstančių eurų.

„Vietomis ir dešimtis centimetrų siekti galinti sniego danga stogus slegia papildomomis tonomis bei gali pažeisti konstrukcijas. Jei stogas šlaitinis, aukštas, o greta statinio būna žmonių ar turto, šios tonos krisdamos gali pridaryti itin rimtos žalos. Mūsų skaičiavimais, vidutiniškai patiriama žala siekia apie 800 eurų, tačiau kartais patiriama ir gerokai didesnių nuostolių. Pavojingos yra ne tik sniego sankaupos, bet ir ant nevalytų šlaitinių stogų atbrailų susidarantys varvekliai“, – nuo stogų nevalomo sniego keliamas grėsmes įvardija Mindaugas Ratkevičius, BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas.

Įpareigoja reikalavimai

Būtinybė valyti sniegą nuo pastatų įvardinta Bendruosiuose statinių priežiūros reikalavimuose. Tarp pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių – prižiūrėti, kad nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu. Susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas periodiškai reikia pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų.

Nesilaikant šių reikalavimų už pastato priežiūrą atsakingi asmenys pagal administracinių nusižengimų kodekso 360 straipsnio 3 dalį gali būti baudžiami įspėjimu arba bauda nuo 60 iki 300 eurų.

Už pastato priežiūrą yra atsakingas statinio naudotojas, ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Jei pastato naudotojų yra daug – pavyzdžiui, pastatas yra daugiabutis – pareigą organizuoti namo techninę priežiūrą turi valdytojas. Valdytoju gali būti bendrija, paskirta administruojanti įmonė arba vykdoma bendra pastato priežiūra pagal jungtinės veiklos sutartį.

Žiemos pabaigos nežada

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) atstovas Gytis Valaika sako, kad sniego šiais metais dar bus – ir daug.

„Artimiausiomis dienomis galima tikėtis trumpo atodrėkio, tačiau jei sniego bus daugiau, o atodrėkis – trumpas, stogai nutirpti nespės. Sniegas sukris, pasunkės, pasidengs pluta, ant kurios toliau kris naujas sniegas. Purų sniegą nuo stogų dar gali nupustyti vėjas, po atodrėkio – jau nebe. Be to, per atodrėkį galima tikėtis šlapdribos ir kitų kritulių. Jam pasibaigus natūralu laukti naujų snygių – žiema dar tik įpusėjusi ir ankstyvo pavasario vasarį tikėtis nereikia“, – informuoja LHMT atstovas.

Ne tik baudos, bet ir žalos

Techninę pastatų priežiūrą ir valymo paslaugas teikiančios bendrovės „Geras valymas“ atstovas, dešimties metų pastatų priežiūros patirtį sukaupęs Modestas Jankauskas sako, jog sniegas kelia pavojų ir ant plokščių, ir ant šlaitinių stogų.

„Nuo šlaitinio stogo sniegas gali nuslysti ir, jei statinys aukštesnis, apgadinti apačioje esantį turtą ar sužaloti žmones. Ant plokščio stogo besikaupiantis sniegas stipriau slegia statinio konstrukcijas ir gali joms pridaryti žalos, o jei stogas nėra visiškai sandarus, drėgmė gali skverbtis į statinio vidų“, – sako M. Jankauskas.

Jo teigimu, jau 10 cm storio sniego sluoksnis, susikaupęs ant šlaitinio stogo, gali pridaryti rimtos žalos šalia pastato esančiam turtui ar žmonėms. Ypač – jeigu pastatas yra aukštesnis. Ekspertas nurodo, kad žalą plokščiu stogu dengtoms konstrukcijoms gali padaryti 30 cm ar storesnis sniego sluoksnis. Tačiau tai galioja tik neseniai iškritusiam puriam sniegui.

„Jei įvyksta atodrėkis, palyja, sniegas stipriai sutankėja ir nuo stogų jį reikia valyti pasiekus 10 centimetrų storį. Tačiau geriausiai būtų atodrėkio nelaukti – nesuspaustą sniegą valyti lengviausia. Aptirpęs jis prišąla prie stogo. Didžiausi ledo sluoksniai susidaro ties latakais. Be to, dėl nenuvalyto sniego susidaro varvekliai, kurių kritimas yra itin pavojingas“, – aiškina M. Jankauskas.

M. Jankauskas teigia, kad plokščius stogus nusivalyti nesudėtinga ir pastatų valdytojams. Turint teleskopines kopėčias galima valyti ir neaukštų pasatų šlaitinius stogus. Tačiau sniego valymą nuo aukštesnių statinių šlaitinių stogų reikėtų patikėti specialistams.

„Tai yra pavojingas darbas – neapmokytiems žmonėms lipti ant stogo nerekomenduojama. Tam reikalingi ir tam tikri įgūdžiai, ir specialūs aukštalipių įrankiai. Patirti kaulų lūžius galima krentant ir nuo pirmo aukšto stogo. O ant stogų esantis sniegas padidina didelio nuolydžio paviršiaus slidumą“, – įspėja M. Jankauskas.

Draudimas sveiko proto nepakeis

BTA atstovas nurodo, kad sniego padaroma žala statiniui – dėl svorio apgadinamos konstrukcijos ar prasiskverbusi drėgmė – yra priskiriami gamtinių jėgų poveikiams ir atlyginama pagal turto draudimo sutartį. 

Jeigu krentantis sniegas ar varvekliai padarytų žalą sveikatai ar turtui, ji turėtų būti atlyginama pagal Civilinės atsakomybės draudimą. Tačiau kuomet žala būtų patirta sniegui krentant nuo daugiabučio, gali kilti tam tikrų keblumų dėl atsakomybės.

„Šioje situacijoje atsakomybė už įvykį tektų tam, kas yra atsakingas už stogo valymą nuo sniego – daugiabučio administratoriui arba bendrijai. Jei daugiabučio valdymo forma yra bendrija, atsakingais gali būti ir visi gyventojai“, – sako M. Ratkevičius.

Jis informuoja, kad bendrijos ar pastato administratoriaus atsakomybė nėra absoliutūs.

„Jeigu saugumo reikalavimų nesilaiko pats asmuo, kuris tapo nukentėjusiu ir, pavyzdžiui, transporto priemonę stato nesaugioje vietoje, tai galėtume kalbėti apie abipusę kaltę. Bet tuomet būtina įsitikinti, kad administratorius ar bendrija stengėsi išvengti pasekmių: ar buvo valomas stogas arba pastatyti įspėjamieji ženklai nurodantys nestatyti automobilio tam tikroje vietoje“, – įspėja BTA atstovas.