Smurtas artimoje aplinkoje karantino metu virto pasauline epidemija

Pasaulis

Unsplash.com nuotr.

Reporteris MargaritaŠaltinis: Etaplius.lt

129793

Prievolė likti namuose gal ir padėjo sustabdyti COVID–19, tačiau sukėlė kitą – smurto artimoje aplinkoje epidemiją. Visame pasaulyje išaugęs smurtavimo atvejų skaičius rodo: išpuoliai tapo dažnesni, žiauresni, o nužudymų skaičius išaugo maždaug dvigubai.

Prasidėjęs karantinas apnuogino didžiausias šalies visuomenės problemas. Viena jų – smurtas artimoje aplinkoje. Ekspertai pabrėžia, kad 90 procentų smurto aukų tampa moterys, tuo tarpu specializuotos pagalbos centrų atstovai tikina, kad nepaisant išaugusio problemos mąsto vis dar pasigenda tinkamo valdžios dėmesio.

Ne tik Lietuvos problema

Visame pasaulyje dramatiškai išaugę smurto artimoje aplinkoje skaičiai atkreipė Jungtinių Tautų organizacijos (JTO) dėmesį. JTO paragino imtis skubių veiksmų kovojant su visame pasaulyje išaugusiu smurtu šeimoje. „Aš raginu visas vyriausybes pirmiausia atkreipti dėmesį į moterų saugumą reaguojant į pandemiją“, - „Twitter“ parašė JT generalinis sekretorius António Guterres.

Kinijos sostinėje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija, skirta kovai su smurtu prieš moteris, „Lygybė“, nuo vasario pradžios, kai vyriausybė uždarė Hubei provincijos miestus, tuometinį protrūkio centrą, sulaukė skambučių į pagalbos liniją protrūkio.

Jungtinėje karalystėje (JK) mirčių dėl smurto artimoje aplinkoje skaičius per karantiną išaugo dvigubai, palyginus su tuo pat laikotarpiu per paskutinius dešimt metų, – rašo britų dienraštis „The Guardian“.

Tuo tarpu Lietuvoje per keturis šių metų mėnesius registruota 40 nužudymų, o, kalbant apie karantino laikotarpį, situacija atrodo dar dramatiškesnė – per pusantro mėnesio užfiksuoti 22 nužudymai.

2020 m. sausio–kovo mėn. buvo kreiptasi į policiją 14 589 kartus dėl smurto artimoje aplinkoje.

Vilniaus Moterų namų vadovė, Lilija Henrika Vasiliauskė, komentuodama situaciją teigė, kad galima stebėti tendenciją, jog kreipimųsi dėl smurto prieš moteris karantino metu išaugo maždaug penktadaliu.

„Tačiau kai kurie regioniniai Specializuotos pagalbos centrai karantino pradžioje gavo dramatiškai mažiau pranešimų, pavyzdžiui Panevėžio apskrityje jų sumažėjo net 30 procentų, Telšių apskrityje – net 42 procentais. Tai – grėsminga tendencija, kuri rodo, kad nepradedami ikiteisminiai tyrimai, nepranešama pagalbą teikiančioms organizacijoms. Ir atitinkamai, auka negauna nei valstybės apsaugos, nei pagalbos“ – apgailestauja specialistė. Pažymėtina, jog pranešimų skaičius Specializuotos pagalbos centrams vėl išaugo po balandžio 13 d., tikėtina, dėl šios problemos viešinimo žiniasklaidoje ir visuomenės pasipiktinimo“ – kalbėjo L. H. Vasiliauskė.

Vilniaus Moterų namų, kur teikiama visapusė pagalba nukentėjusioms nuo smurto, statistika rodo, kad karantino metu nusikaltimai prieš moteris tapo žiauresni ir nuožmesni.

„Smurto ratais vadinami epizodai, kurie galbūt galėjo būti retesni ar švelnesni, aukai ir smurtautojui nuolat būnant vienoje patalpoje padažnėjo. Vyksta ne tik fizinis, bet ir psichologinis smurtas, terorizavimas“ – komentavo specialistė.

L.H. Vasiliauskės teigimu, smurtautoją būtina iškeldinti: „Sprendžiamos valstybės problemos nukentėjusių moterų sąskaita. Jei yra izoliacijos vietos, paruoštos savivaldybių patalpos, tai ten reikia dėti smurtautojus. Reikia pradėti ikiteisminius tyrimus. Reikia pranešti pagalbą teikiančioms organizacijoms ir iškeldinti smurtautojus. Būtina, kad valstybė vykdytų savo pareigą izoliuoti smurtautoją ir suteikti visapusišką apsaugą aukai, šiuo metu ilgalaikę apsaugą, kad sulaikytas smurtautojas negrįžtų atgal po kelių ar keliolikos valandų, nes taip neišvengsime smurtautojo keršto ir pakartotinio smurtavimo, galimai, dar žiauresnio karantino sąlygomis“

Sieks iškeldinti smurtautojus

Pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms teikiančios nevyriausybinės organizacijos sieks, kad Lietuvos įstatymuose būtų įteisintas apsaugos nuo smurto orderis.

„Policijos pareigūnas atvyksta su dviem lapeliais (...) Raudonas smurtautojui – penkiolikai parų jis išsikelia. Jam padedama susikrauti daiktus, jis mandagiai palydimas iki artimiausių nakvynės namų, jeigu nenurodo kito adreso. Ir žalias lapelis – nusikaltimo aukai. Kad penkiolika dienų ji neturi teisės susitaikyti, priimti (smurtautojo grįžti – BNS). Jeigu bus bandymai ją paveikti, ji privalo bendradarbiauti su policija“, – spaudos konferencijos Seime metu teigė L. Vasiliauskė.

L.H. Vasiliauskė taip pat apgailestavo, kad skiriama nepakankamai lėšų padėti smurto aukoms.

„Visai Lietuvai visiems 17 specializuotos pagalbos centrų šiems metams buvo skirta 1,5 mln. eurų. Tai yra juokinga suma. Jeigu mes garantuojame aukoms specializuotą pagalbą, darykime ją prieinama“, – sakė ji. „Šiuo metu yra susidariusi paradoksali situacija, kuomet dėl karantino didėjant smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičiui, Vilniaus miesto SPC funkcijas vykdanti organizacija, asociacija Vilniaus Moterų namai, nuo 2020 metų sausio 1 dienos negauna nei valstybės, nei savivaldybės finansavimo ir patiria grėsmę siaurinti pagalbos apimtis ar net stabdyti savo veiklą. Mažinti pagalbos apimtis smurtą ir prievartą patiriančioms moterims tuo metu, kai jos akivaizdžiai turi būti didinamos, yra neatsakinga savo piliečių atžvilgiu. Primename, kad iš visų pagalbą teikiančių organizacijų asociacija Vilniaus Moterų namai yra sukaupusi didžiausią patirtį ir kompetenciją būtent šioje srityje ir tarptautiniu lygiu yra pripažįstama kaip šios srities ekspertė“ – aiškino L. H. Vasiliauskė.

Apklausų duomenimis, Lietuvoje fizinį, ekonominį, seksualinį, psichologinį smurtą patiria kas trečia moteris.

Šiemet sueina devyni metai, kai Lietuvoje veikia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.

Įžvelgė vyrų diskriminaciją

Teisinę pagalbą teikianti advokatė Rasa Vaičekauskytė nevyriausybininkų siekyje iškeldinti smurtautoją įžvelgė vyrų diskriminaciją. Anot moters išplatinto pranešimo žiniasklaidai, įtariamo smurtautojo teisės dažniausiai nėra ginamos.

„Mano manymu, jau šiai dienai galimo smurtautojo (dažniausiai vyro) teisės absoliučiai nėra ginamos. Žinau, kad būsiu nepopuliari, tačiau iš praktinio darbo atstovaujant teismuose galiu teigti, kad sudarius galimybę tariamą smurtautoją priversti išsikraustyti iš jo paties namų, kurie kai kuriais atvejais priklauso jam net asmeninės nuosavybės teise, tik su policijos pareigūno nurodymu, nepradedant ikiteisminio tyrimo, yra aukščiausio lygio absurdas“ – skelbia teisininkė.

Abejonių R. Vaičekauskytei kelia ir kaltinimai galimu seksualiniu priekabiavimu: „O kaip su galimais atvejais dėl smurto darbe? Darbuotojas paskambins į policiją ir nurodys, kad pvz. tariamai vyko seksualinis priekabiavimas iš vadovo, kito darbuotojo pusės? Ir viskas? Vadinasi vadovas, darbuotojas (t.y. galimi smurtautojai) bus nušalinami iš darbo? Kas vyks su darbo santykiais, įmonės veikla? Jei smurtas nepasitvirtins, teiksime teismui ieškinius dėl žalos atlyginimo prieš „darbuotoją – auką“, kuri paaiškėjo, kad nėra jokia auka?“ – retoriškai teiraujasi teisininkė.

Jai atsako L.H. Vasiliauskė:

„Populistinis vyrų teisių „gynimas“ neturi nieko bendro nei su realybe, nei su viešojo intereso tenkinimo. Norėtųsi tikėti, jog trisdešimtaisiais Nepriklausomybės metais išsilavinę piliečiai savaime suprantamu dalyku laiko žmogaus teisių pirmumą, Konstitucinių vertybių, tokių kaip asmens neliečiamumas, jo garbės, orumo ir laisvės apsauga, ir tai, kad jos negali būti lyginamos su teise į privačią nuosavybę. Demokratinėje visuomenėje egzistuoja tam tikra vertybių hierarchija ir ji turi būti aktyviai palaikoma valstybės institucijų.

Dar Imanuelis Kantas XVIII a. sakė „mano laisvė pasibaigia ten, kur prasideda kito žmogaus laisvė“. XX a. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (Romos konvencija, 1950) 8 straipsnis įtvirtina:

1. Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas.

2. Valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti.

Remiantis būtent šia Konvencijos nuostata, visos brandžios Europos demokratijos jau ištisus dešimtmečius taiko Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje/ smurto prieš moteris šeimoje Apsaugos orderį smurto prevencijai ir užkardymui. Lietuvai jau seniai laikas į jų tarpą: mes, feministės, rašydamos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą dar 2010 m. buvome įdėjusios šią nuostatą, kaip būtiną ir svarbiausią šio įstatymo dalį - mūsų įstatymas buvo rengiamas perkeliant Austrijos Apsaugos nuo smurto modelį, kur svarbiausia grandis ir yra moterų žmogaus teisių gynimas. Moters apsauga nuo smurto šeimoje nesusiejama su baudžiamuoju persekiojimu ir tai taikoma švelni, tausojanti priemonė smurtautojo atžvilgiu.

Įtariamasis smurtautojas 15 d. yra iškeldinamas iš būsto, nesvarbu, kam būstas priklauso, lygiai taip, kaip iš girto vairuotojo atimamas automobilis, kad neužsimuštų ir neužmuštų kitų, t.y., kad netaptų kriminaliniu nusikaltėliu. 15 d. yra duodama aukai atsigauti po sukrėtimo patyrus smurtą ir priimti savo sprendimus, o smurtautojui apsimąstyti dėl tolimesnio noro ar nenoro susidurti su valstybe, šįkart jau baudžiamajame procese. Ir, žinote, labai daugelis apsigalvoja, ir nei baudžiamųjų procesų, nei aukos tampymų po socialines įstaigas neprireikia. Tausojama auka, taupomos valstybės lėšos. Smurtautojas sustabdomas dar neperžengęs lemtingos ribos. Tai kas čia fantastiškai nesuvokiamo, gerbiamieji??“

Baudų netaikys

Interneto portale manoteises.lt platinami patarimai, kaip reikėtų elgtis karantino metu jei norima kreiptis pagalbos:

„Paliekant saviizoliacijos ar gyvenamąjį būstą, stenkitės (jei įmanoma) tai padaryti saugiai, iš anksto turėti, su savimi pasiimti ir naudoti apsaugos priemones: kaukes, pirštines ar bent šaliką veidui prisidengti. Aprūpinkite ir išmokykite naudotis šiomis priemonėmis savo vaikus.

Už pasišalinimą iš gyvenamosios ar saviizoliacijos vietos (jei patiriate smurtą) karantino metu administracinė atsakomybė negresia, teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistė Roma Savickienė.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla patikino, kad kylant smurto grėsmei moteris turi teisę veikti būtinojo reikalingumo ar būtinosios ginties sąlygomis, todėl formalūs nustatytų tvarkų ir draudimų pažeidimai neturėtų būti pagrindas tokį asmenį traukti atsakomybėn. Tačiau komisaras pabrėžia, kad grėsmė turi būti reali ar suvokiama, kaip reali – šiuo atveju pati auka geriausiai gali įvertinti grėsmės lygį ir priimti sprendimą“ – skelbiama publikacijoje.

Alfa.lt

alfalt-logo-skaidrus.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt