Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Gintaras KandrotasŠaltinis: Etaplius.lt
Vakare per radiją pasakė baisią žinią: pasirodo, kas trečias vyras Lietuvoje smurtauja! Ir ne kur nors darbe, žvejyboje, medžioklėje ar su draugais butelį gerdamas. Ne. Pasirodo, kas trečias vyras smurtauja artimoje aplinkoje - namuose, šeimoje, prieš savo artimuosius. Smurtauja fiziškai, psichologiškai ir dar visokiais kitais bjauriais būdais. Siaubas, kaip baisu! Tik va tie artimieji, tos užguitos žmonos ir skriaudžiami vaikai dažnai vis dar tyli, nesiskundžia. Gal kažko bijo...
Imu galvoti, kad jei smurtaujama taip dažnai ir tiek daug, tai, ko gero, turėčiau pažinoti kokį smurtautoją. Gal net ne vieną... Bet kas gi jis, tas niekšas?! Kuris čia toks? Reikia išsiaiškinti!
Žiūriu pro virtuvės langą ir matau kaimynų trobas. Iš kairės – Broniaus, iš dešinės – Petro. Visi mes panašaus amžiaus, kartais sueinam, buteliuką perlenkiam, pasišnekam. Žodžiu, normaliai, kaimyniškai gyvenam.
Tačiau pagal statistiką vienas iš mūsų trijų turi būti smurtautojas!
Bet kuris?
Štai Bronius: tvarkingas vyras, ne koks latras, augina dvi gražias dukras, žmona medikė, visada šypsosi savo vyrui ir mums, kaimynams. Gal jis tas bjaurybė? Gal jo namuose tokie baisūs dalykai dedasi vakarais? Baikit, nesąmonė! Nu nepanašu visai. Gi būčiau kažką girdėjęs. Matęs. Skųstis gal būtų moterys atbėgę? Ne, Bronius negali būti smurtautojas...
Tai gal Petras? Va šitas toks įtartinas: dirba policijoje, įpratęs ten bananu mosuoti, o gal ir namie jis taip daro? Betgi buvo jis ir policininku geriausiu išrinktas, ir padeda bet kada, kur tik paprašytas. O jau jo uošvė per Petro jubiliejų tokią kalbą pasakė, kad atrodo ne uošvė ir ne žentui kalbėjo... Koks puikus, koks malonus, koks paslaugus, koks rūpestingas, koks … ne toks, kaip visi diedai. Ar toks gali smurtauti? Na nebent labai užsimaskavęs. Ir tai kažin...
Jei ne jis, tai kas?
Mano apmąstymus nutraukia grįžęs sūnus: „Tėvai, duok 10 eurų, į ekskursiją važiuosim!“ Aš ir atsidariau: „Aš tau, b..., duosiu tuoj diržo paragaut! Dvejetą iš matematikos kada išsitaisysi?! O kuolą iš istorijos? Ir iš kur tu toks tūpas atsiradai, jei pagal tave Žalgirio mūšis 1986 metais buvo?! Dar į ekskursiją nori? Marš, bl..., pamokų ruošti, nevėkšla!“
Vos tas dingo, virtuvėn žmona galvą kyšteli: „Sėdi ir sėdi čia prie lango, klozetą geriau pataisyk, o tai trečias mėnuo bėga vanduo nesustodamas!“ Visai pratrūkau: „Dink, bl.., karve tu! Sėdi žmogus, galvoji kažką rimtai, o čia įsirioglina šita... Klozetą jai pataisyk matai... Metu aš čia viską ir varau klozeto taisyt, kurgi! Marš vakarienės daryti liežuviu nemosavus, o tai kaip žiebsiu marmūzėn! Seniai gavusi?!.“
***
Taip ir nesupratau tada, kuris čia mano aplinkoje tas smurtautojas. Šeimyna, kad ją kur šimtas, mintis išblaškė. O nebūtų trukdę, žiūrėk, gal būčiau piktadarį išsiaiškinęs, parazitą į dienos šviesą išvilkęs?..